„Prieš aštuonerius metus su draugais keliavome į Maroką paplaukioti banglentėmis Atlanto vandenyne. Atvykę į nepažįstamą paplūdimį išvydome puikias bangas, todėl nusprendėme jas išbandyti. Tik pradėję irtis pastebėjome, jog vienas iš bičiulių pradėjo nuo mūsų tolti – jį įtraukė stipri srovė. Tokioje situacijoje plaukti prieš srovę yra beprasmiška, todėl jis giliai kvėpuodamas stengėsi išsilaikyti vandens paviršiuje. Kol draugas plūduriavo, mes kartu su vietiniais gelbėtojais pasiekėme bičiulį ir padėjome jam saugiai išlipti į krantą“, – pasakoja dainininkas Justinas Jarutis.

Anot jo, tai, kad pasiplaukiojimas banglente svečioje šalyje vos nevirto didele nelaime, lėmė vienas klaidingas sprendimas.

„Į Maroką vykome pirmą kartą, nepažinojome tos šalies krantų, vandenyje besiformuojančių srovių. Deja, bet prieš išplaukdami į vandenyną neįsigilinome į situaciją ir pervertinome savo jėgas“, – sako dainininkas, šią vasarą prisijungęs prie vandens sportą puoselėjančios įstaigos „Spotas“ ir skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ organizuojamo socialinio projekto apie saugumą vandenyje „Saugi banga“.

Jau daugiau nei dešimt metų banglenčių sportu užsiimantis J. Jarutis yra išklausęs aukščiausios kategorijos Tarptautinės banglenčių asociacijos (ISA) ir Tarptautinės gyvybės gelbėjimo federacijos (ISL) kursus bei išsilaikęs ISA pirmojo lygio trenerio sertifikatą.

Saugus – ir nemokėdamas plaukti

Tarptautinės banglenčių asociacijos akredituotas lektorius, Lietuvos banglenčių sporto čempionas, sertifikuotas gelbėtojas klaipėdietis Girmantas Neniškis sako, kad srovės vandenyje įtraukia tuos žmones, kurie neįvertina aplinkybių ir nežino, kaip teisingai elgtis.

„Bene dažniausia poilsiaujančiųjų prie jūros klaida – lipimas tiesiai į pavojingiausią vietą jūroje, ten, kur bangų nėra. Tačiau iš tiesų bangos lūžta ten, kur seklu. Todėl prieš lipdami į vandenį pirmiausia pažiūrėkite į bangų aukštį ir maudykitės toje vietoje, kur jūra banguoja. Būtent ten yra sekluma“, – pataria specialistas, kartu su „Vivus Finance“ pristatęs penkių dalių edukacinių vaizdo pamokų ciklą.

Anot jo, norint išvengti pavojų vandenyje svarbu laikytis kelių paprastų, bet labai svarbių taisyklių.

„Didžioji dalis incidentų nutinka išėjus pabraidyti ar  pašokinėti per bangas. Tad jeigu esate prie vandens, visuomet būkite pasiruošę plaukti. O jeigu plaukti nemokate, nepamirškite giliai kvėpuoti. Mūsų kūnai yra sutverti taip, kad patys galime reguliuoti, ar kylame į vandens paviršių, ar grimztame gilyn. Kai žmogus įkvepia, jis pasidaro žymiai plūdresnis ir išsilaikyti vandens paviršiuje yra lengviau“, – sako G. Neniškis.

Specialistas prideda, jog susidūrus su pavojumi svarbu siekti kranto, o ne dugno.

„Dažniausiai nelaimės vandenyje įvyksta tada, kai nuo kranto nutolęs žmogus bando pasiekti dugną. Pradėjus grimzti, skęstantysis iš paskutiniųjų stengiasi irtis aukštyn ir gaudyti orą, o tai tik dar labiau pablogina situaciją. Todėl svarbu giliai įkvėpti ir laikantis vandens paviršiuje laukti pagalbos”, – pataria specialistas.