P0

Svarbu, Unikali urbanistinė istorija

Vasaros estrada: gimusi per vargus, dešimtmečius gaubta nežinomybės (3)

Martynas Vainorius

Martynas Vainorius
2022-07-15


Paskutiniajame ciklo „Urbanistiniai jubiliejai” rašinyje „Atvira Klaipėda” pasakoja apie išskirtinio Klaipėdos objekto – Vasaros estrados – atsiradimo istoriją.

Būtent šį penktadienį sukanka 45-eri metai nuo „Tarybinės Klaipėdos” pranešimo apie estrados statybos darbų pradžią.

Klaipėdos miesto dainų šventė Koncertų estradoje 1983-iaisiais. Bernardo Aleknavičiaus (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.
Svarstė ir apie Smiltynę

Buvęs Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Greičiūnas savo atsiminimų knygoje „Iš pirmų lūpų: apie krepšinį, apie Klaipėdą, apie uostą, apie gyvenimą” rašo, kad tuometinė miesto valdžia gerai sutardavo ir su Kultūros ministerija, bet iš jos sulaukdavo tik „daugiau moralinio palaikymo” vykdytiems projektams, nes visą finansavimą koordinuodavo Valstybinis plano komitetas.

„Vilnius turėjo solidžią estradą Vingio parke, Kaunas – Dainų slėnyje. Klaipėdoje tokio objekto nebuvo. Ėmėme ieškoti vietos, kur galėtume pastatyti mūsų vasaros koncertų estradą. Iš pradžių svarstytas Smiltynės variantas. Vienintelis šios vietos trūkumas – susisiekimas. Po renginio, kuriame paprastai dalyvaudavo dešimtys tūkstančių žmonių, keliantis keltu per marias galėjo kilti įvairių problemų. Todėl šios vietos atsisakėme. Po ilgų svarstymų pasirinkome dabartinę vietą pušyne. Iš Valstybinio plano komiteto pavyko gauti tik 250 tūkst. rublių pačiam estrados statiniui, o viso komplekso į statybų programą neįtraukė”, – rašo V. Greičiūnas.

Vertino ir akustiką

„Miškelyje prie Tuberkliozinio dispanserio prieš kurį laiką suburzgė statybiniai mechanizmai. Čia pradėtas statyti dar vienas stambus uostamiesčio kultūrinis centras – koncertinė estrada”, – 1977-ųjų liepos 15-ąją paskelbė „Tarybinė Klaipėda”.

Ta proga jos korespondentas V. Bajoras pakalbino estrados projekto autorius: architektą Juozą Baltrėną ir inžinierių konstruktorių Vincą Žemaitį.

„Pats laikas padiktavo reikalą turėti Klaipėdoje tokį statinį. Beveik kasmet vyksta miesto dainų ir šokių šventės, moksleivių dainų šventės, štai tik ką nuaidėjo paskutinieji respublikinės studentų šventės akordai. Visi šie renginiai vyko stadione. Tačiau pastarasis pritaikytas sportinėms varžyboms ir nelabai tinka choro ar šokių ansamblio pasirodymui. Tad nuspręsta – statyti reikia. Tada iškilo klausimas – kokį būtent statyti? Ruošdami projektą, apvažinėjome daugelį miestų respublikoje ir šalyje. Graži, pavyzdžiui, estrada Vilniuje, kuri lyg milžiniška kriauklė iškyla Vingio parke. Tik, iš vienos pusės, pastatyti tokią pat sunkoka būtų mūsų statybininkams. Antra vertus, estrada Vingyje išsprendžia tik vieną tokio renginio kaip, pavyzdžiui, dainų šventė, pusę: yra kur sustoti ir dainuoti choristams, o žiūrovais ir klausytojais nepasirūpinta. Pusiau dengti stadionai, naujasis olimpinis kompleksas „Krylatskoje“ Maskvoje sprendė tik antrąją pusę: ten pasirūpinta žiūrovais, o nėra vietos masiniams pasirodymams”, – dėstė projektuotojai.

„Tarybinėje Klaipėdoje” paskelbta būsimos estrados maketo nuotrauka

Jie informavo, kad Klaipėdoje buvo nutarta statyti ir dengtą estradą dainininkams, ir sėdimas vietas žiūrovams.

„Susidarė savotiškas amfiteatras, kurio viduryje įsikomponuoja 60 metrų ilgio ir 32 metrų pločio elipsės formos aikštelė šokiams ir žaidimams. Estradoje tilps 2.500 dainininkų. Jiems sustoti bus įrengta 17 eilių. Įėjimas numatomas iš šokių aikštelės per šešis skersinius takus. Stogą laikys 15 gelžbetoninių konsolių. Jų forma panaši į ledo ritulio lazdą, kurios trumpasis galas bus 10 metrų, o ilgasis – 18 metrų. Abiejų galų sudūrimo kampas sudarys 37 laipsnius. Beje, iš pradžių buvome numatę statesni sudūrimo kampą, tačiau Vilniaus Inžinerinio statybos instituto akustikos katedra nurodė būtent 37 laipsnius. Tai užtikrina geriausią girdimumą. Visa konsolė svers 20 tonų. Kadangi tokio svorio ir ilgio gaminį neįmanoma transportuoti miesto gatvėmis, konsolės bus gaminamos iš dviejų dalių ir užmonolitinamos statybos aikštelėje. Estradai įrengti suprojektuoti surenkamojo gelžbetonio elementai, kuriuos visus gamina 2-oji gelžbetonio konstrukcijų gamykla. Stogą numatoma uždengti iš gontų, o iš vidaus apkalti medinėmis lentelėmis. Stogo aukštis nuo žemės sudarys 19 metrų. Priešais estradą pusračiu išsidėstys žiūrovų sėdimos vietos. Tam reikės supilti 40 tūkstančių kubinių metrų grunto. Šiuo pylimu, aukštėdamos po 12 centimetrų, kils i viršų suolų eilės. Iš viso bus 57 eilės, ir į jas galės susėsti 10 tūkstančių žiūrovų. Amfiteatro įrengimui bus naudojami standartiniai gatvių bordiūrai ir šaligatvių plytelės, suolai daromi iš medžio. Žiūrovai į savo vietas pateks per 8 takus – laiptelius, kurie bus įrengti iš užpakalinės pusės. Šiais takais per pertraukas žmonės galės nusileisti į apačią, kur bus įrengti įvairūs prekybos paviljonai, tualetai ir t. t.”, – dėstė projektuotojai.

Jų vertinimu, estradai buvo parinkta labai patogi vieta.

„Tik už keliasdešimt metrų nuo jos bus nutiestas pagrindinis įvažiavimas į miestą nuo Palangos, naująjį uostamiesčio kultūros centrą su magistralėmis jungs asfaltuoti pėsčiųjų takeliai”, – buvo rašoma publikacijoje, kurioje taip pat buvo informuojama, jog darbus planuojama užbaigti ateinančiais metais.

Statybų metu šildė betoną

1978-aisias žurnale „Statyba ir architektūra” Klaipėdos statybos remonto tresto vyriausiasis inžinierius Albertas Barčius rašė, kad „atsižvelgiant į konstrukcijos ir technologijos sudėtingumą” šio objekto statyba buvo pavesta šio tresto Pirmajai statybos remonto valdybai. Pasak jo, darbams vadovavo patyręs darbų vykdytojas Alfonsas Joneliūnas.

Estrados statybų nuotrauka iš žurnalo „Statyba ir architektūra”

„Pirmoji dešimties metrų ilgio sija buvo sumontuota į pamatą. Antroji aštuoniolikos metrų ilgio ir dvylikos tonų svorio sija bokštiniu kranu BKSM-5-7 buvo sumontuota taip pat projektinėje padėtyje ant laikinų atramų. Rėmų-konsolių pastovumui užtikrinti panaudoti montavimo ryšiai. Sijos buvo jungiamos žiemą, todėl, betonuojant monolitinį mazgą, jis šildomas elektra. Tam pagamino du komplektus inventorinių medinių apkaustų formų-klojinių su atitinkamai išdėstytais juostiniais elektrodais. Betono mišinys pagal pateiktus laboratorijos duomenis pagamintas statybinių konstrukcijų gamykloje viršijant projektinį atsparumą, o į objektą vežamas šildomojoje automašinoje, kad betonavimo metu betono mišinio temperatūra būtų ne žemesnė kaip +18 C. Subetonavus monolitinį mazgą, buvo jungiamas elektrinis šildymas. Siekiant laikytis monolitinio mazgo temperatūros kėlimo režimo, įrengti specialūs lizdai, kad atskirose mazgo vietose būtų galima termometrais matuoti temperatūrą. Per pirmąsias šešias valandas temperatūra kelta iki 60-68 C. Praėjus 24 valandoms nuo subetonavimo, klojimai buvo nuimami, o betono atsparumas mazge siekdavo 75-80 procentų projektinio, todėl minusine temperatūra nelėtino betono tolesnio tvirtėjimo. Taikant šį pažangų metodą, buvo sėkmingai subetonuota penkiolika monolitinių mazgų. Patikrinus betono atsparumą, gauti geri rezultatai: visuose mazguose atsparumas viršijo projektinį. Monolitiniais mazgais sujungtos sijos buvo tarp savęs tvirtinamos metaliniais ryšiais, kurie atstojo laikančiąją stogo konstrukciją. Stogas dengtas metalinėmis čerpėmis, tai tenkina tiek priešgaisrinius, tiek ir architektūrinius reikalavimus. Nauja gelžbetonio konstrukcija leido įrengti pusės elipsės formos stogą virš estrados”, – apie statybos subtilybes rašė A. Joneliūnas.

Estrados statybų nuotrauka iš žurnalo „Statyba ir architektūra”

Jis irgi tikino, kad estrada bus baigta statyti 1979-aisiais, o 1980 metais bus sutvarkyta ir aplinka. Tokia optimistinė data buvo nurodoma ir miesto vyriausiojo architekto Ričardo Valatkos rašte Komunalinio ūkio valdybai, kuriame buvo priminta, kad dar 1977 m. balandį Vykdomojo komiteto sprendimu jai buvo priskirtas 18,5 ha sklypas parkui tarp Girininkijos gatvės ir valstybinio miško įrengti.

„Šiuo metu paruoštas projektas tik priėjimų ir privažiavimų prie koncertinės estrados įrengimui. Atsižvelgiant į tai, kad koncertinėje estradoje 1980 metais numatoma surengti pirmąją dainų šventę, o 1983 metais bus baigtas statyti Miško kvartalas su 6000 gyventojų, prašome imtis priemonių, kad minėtas sprendimas iki 1982 metų būtų įgyvendintas”, – rašė vyriausiasis architektas.

Visgi realybėje viskas vyko gerokai lėčiau.

Pasak V. Greičiūno, sijos ir stogas buvo tik vienas objektas – galvas reikėjo sukti ir dėl amfiteatro, privažiuojamųjų kelių.

„Tuo pat metu vyko ir viaduko po geležinkeliu Herkaus Manto gatvėje statybos. Teko iškasti daug grunto. Ilgai nesvarstę jį ėmėme vežti ir pilti greta estrados. Todėl žemių atvežimas papildomai nekainavo. O kur gauti lėšų elektrai, papildomiems statiniams, vandeniui, apšvietimui? Taip ir sukomės. Šis objektas turėjo net septynis skirtingus pavadinimus, tiksliai net nebeatsiminėme, kaip jis iš tikrųjų turi vadintis. Nes jam vienam atskirai skirti pinigų negalėjome, būtų buvusi per didelė suma. Todėl nuolat dalį skirdavome iš miesto tvarkymui skiriamų lėšų. Taip ir „kombinavome“ įvairius „privažiavimo kelius“, „priėjimo takus“, „įrenginėjome suolus“ „asfaltavome“ dar visokių objektėlių prigalvojome. Nutiesėme pagrindinį taką, tarnybinį keliuką iš Liepojos gatvės, tačiau aplinkui liko įvairūs krūmynai, šabakštynai, kuriuos reikėjo iškirsti, išvežti, žemes išlyginti. Paprašiau, kad komunalininkai visą tą plotą suskirstytų į 10-15 plotelių. Tada sukviečiau miesto įmonių vadovus, pabėriau ant stalo tuos keliolika lapelių ir liepiau traukti. „Kokį numerį išsitrauksite, tą plotelį ir tvarkysite“. Pusiau juokais, pusiau rimtai ir paskirsčiau. Gal kas nors ir norėjo, gal kas nors ir visai nenorėjo tos užduoties. „Kaip čia mes dabar?“ – stebėjosi vieni. „O ką? Reikia miestui.“ Tokiais būdais estradą ir pastatėme, ir aplinką sutvarkėme”, – rašo V. Greičiūnas savo knygoje.

Apie tai, kad estradoje ir 1982-aisiais dar vyko darbai liudija ir to meto spaudos pranešimas, ir archyviniai dokumentai.

1982-ųjų birželį „Sovetskaja Klaipeda” skelbė, kad miesto Tarybos deputatai sudalyvavo šeštadieninėje estrados aplinkos tvarkymo talkoje. Juliaus Norkevičiaus straipsnyje rašyta, kad darbų čia dar buvo likę nemažai: reikėjo išvalyti mišką, daugelyje vietų išlyginti žemes, sutvarkyti žiūrovų tribūnų kraštus, surinkti statybines šiukšles, pasodinti medžių ir krūmų.

Albino Stubros nuotrauka, 1982-aisiais paskelbta laikraštyje „Sovetskaja Klaipeda”

O tarp 1982-ųjų rugsėjo dokumentų yra V. Greičiūno raštas penkioms įmonėms, kuriame jis prašė rugsėjo 15 – lapkričio 15 dienomis komandiruoti į Kelių statybos ir remonto valdybą dailides-betonuotojus, kad būtų galima „greičiau užbaigti koncertinės vasaros estrados aplinkos ir Kultūros ir poilsio parko teritorijos tvarkymo darbus”.

Baseino nepageidavo

Tarp Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomų dokumentų yra 1979-ųjų rugsėjį tuometinio miesto vyriausiojo architekto R. Valatkos raštas Komunalinio ūkio valdybai, kuriame jis informavo, kad Statybos ir architektūros valdyba siūlo prie estrados baseino su dekoratyviniu akcentu neprojektuoti.

„Esame tos nuomonės, kad baseinas prie estrados bus tik formalus prielipas, dirbtinai kartojantis mieste paplintančią kompoziciją „baseinas – akcentas”. Pagaliau baseino įrengimas miške abejotinas ne tik estetine, bet ir eksploatacine рrasme. Siūlome prie estrados projektuoti dekoratyvinę skulptūrų (skulptūrinę grupę) savo idėjiniu turiniu ir plastine išraiška organiškai papildančia šią masinių švenčių vietą”, – rašė vyriausiasis architektas.

Norėjo nukopijuoti Panevėžiui

Tarp 1979-ųjų dokumentų yra ir liudijantis, kad Panevėžyje galėjo atsirasti klaipėdietiškos estrados „klonas”.

Valstybiniam statybos reikalų komitetui, Miestų statybos projektavimo institutui ir Panevėžio miesto vyriausiam architektui skirtame rašte tuometinis Klaipėdos vyriausiasis architektas R. Valatka išreiškė prieštaravimą tokiems užmojams.

„Mūsų turimomis žiniomis MSPI Respublikinis XX skyrius ruošia estrados Panevėžyje techninę dokumentaciją pritaikant Klaipėdos estrados projektą. Kartotinių projektų naudojimas statyboje kai kada neišvengiamas, tačiau šiuo atveju projektuojant unikalų šventėms skirtą statinį Klaipėdai suprojektuotos estrados pritaikymą kituose miestuose laikome visiškai nepriimtinu. Prašome Valstybinį Statybos Reikalų Komitetą uždrausti Klaipėdos estrados projekto kartotinį pritaikymą. Esame įsitikinę, kad Miestų statybos projektavimo institutas yra pajėgus paruošti originalų estrados projektą Panevėžio miestui”, – rašė R. Valatka.

Neišvengė klaidų

Prano Martinkaus knygoje „Klaipėda mažasis vadovas” rašoma, kad estrada Kultūros ir poilsio parkui buvo perduota 1983 metais.

Pasak V. Greičiūno, ir šio objekto statybose nebuvo išvengta klaidų.

„Iš pradžių įrengėme per siaurus laiptus žiūrovams sulipti į tribūnas, kuriose buvo 12 tūkstančių vietų. Paskui tuos laiptus paplatinome. Tačiau žiūrovų amfiteatrą pastatėme per daug nuožulnų, reikėjo statesnio kampo, kad būtų galima iš viršaus matyti ir šokių piešinius. Nepaisant to, tai buvo populiari vieta. Ten vyko dainų šventės, koncertai, taip pat ir pirmieji Sąjūdžio mitingai. Kultūros ministerija už šį objektą mane net apdovanojo ženkleliu „Kultūros žymūnas“, – rašo V. Greičiūnas.

Baiminosi, kad lūš konstrukcijos

Pirmajame nepriklausomybės dešimtmetyje estradai kaip ir nemažai daliai kitų objektų trūko miesto valdžios dėmesio.

„Liūdesys ir užuojauta apima pažiūrėjus į Vasaros estradą. Čia ir be specialistų komentarų aišku, kad estradai jau reikia didelio remonto. Jeigu daugelis amfiteatro suolų dar stovi vietoje, tai estrados stogas nušiuręs, nusilupusiais dažais, nuo jo nesustodamas laša vanduo. Net keista prisiminus, kad po šiuo stogu kažkada grakščiai vaikščiojo Klaipėdos gražuolės, skambėjo daugelio garsių muzikantų atliekama muzika. Kasmet vis aštresnis bus klausimas: ar negėda miestui po tokiu stogu kviestis įžymybes?”, – 1998-ųjų vasarį rašė dienraščio „Klaipėda” korespondentas Andrius Juškevičius.

1998-ųjų vasarį dienraščio „Klaipėda” užfiksuota padėtis vasaros estradoje. Martyno Vainoriaus nuotr.

Po poros savaičių jis perteikė ir tuomet estradą valdžiusios savivaldybei priklausiusios UAB „Poilsio parkas” direktoriaus Virginijaus Urbono poziciją. Jis dėstė, kad nuo pat estrados valdymo „beveik nieko nepadaryta jai atnaujinti ar juo labiau – kapitališkai remontuoti”.

„Bemaž kiekvienais metais PP vadovybė kreipiasi į savivaldybę, prašydama skirti lėšų estrados priežiūrai ir remontui. Atsakymas būna vienas: nėra lėšų, esate uždaroji bendrovė, verskitės patys. <…> Žiemą estrada tyli ir nyki, vadinasi, neduoda jokių pajamų. Tikėdamasis įveikti žiemos sezono pajamų „štilį” V. Urbonas dar 1994 m. nusprendė Vasaros estrados pašonėje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Šalia – daug gyventojų turintis Miško kvartalas, tad galima buvo tikėtis, kad bent šiokių tokių pajamų iš to bus. Stovėjimo aikštelės projektas buvo suderintas su visomis žinybomis, tik prieš ją labai užsispyrė savivaldybės Gamtosaugos skyriaus viršininkė D. Žukienė. V. Urbonas teigia, kad netgi pagal žemės sklypo parinkimo aktą Gamtosaugos skyriui nepriklausė atlikti projekto derinimą. Tačiau automobilių aikštelės ir šiandien nėra. <…> Nėra pinigų ir jėgų tvarkyti šalia estrados esančius tualetus, kuriuos nuolat laužo jaunimas. Keista, bet miesto žinybos ir įmonės niekaip nesugeba sutvarkyti netgi apšvietimo aplink estradą. <…> Beveik kasmet PP direktorius rašo savivaldybei raštus, prašydamas pinigų. Štai tik viena tokio pobūdžio raštų citata: „Koncertų metu nuo vibracijos gali nulūžti konstrukcijos ir įvykti nelaimingas atsitikimas”. Nors parko vadovybę patenkintų ir lėšų skyrimas dalimis, tačiau ir 1998-iesiems biudžete pinigų neatsirado. Kaip sakė V. Urbonas, visa laimė, kad dar sovietmečiu pavyko prisipirkti medienos, kurią po kiekvieno koncerto „ryja” įvairių muzikinių grupių „fanų” sulaužyti suolai. Kasmet šiek tiek lėšų skiriama tik kosmetiniam estrados stogo remontui”, – buvo rašoma šioje publikacijoje.

Statybinis mero „džiazas”

„Meras parodė ką gali – estrada bus kaip nauja!”, – 2001-ųjų birželį skelbė dienraščio „Klaipėda” žurnalistės Janinos Zvonkuvienės straipsnio antraštė.

Paklaustas, ar beatsimena, kas gi ten tuo metu vyko, anuometinis meras Rimantas Taraškevičius šypsodamasis sakė, kad dabar tikrai nebūtų galima pakartoti tokio „džiazo”.

„Buvo pati mano pirmos kadencijos pradžia. Atėjo į mano darbo kabinetą didelis chorinės muzikos entuziastas Algirdas Šumskis su idėja, kad reikia grąžinti vaikų dainų šventę į Klaipėdą. Žmogus labai aktyvus, idėja – simpatiška, tačiau vasaros estrados būklė buvo apverktina. Buvo įvairių svarstymų, kad gal chorus statyti į žiūrovinę dalį ir panašiai. Pasinaudojau tada savo sena gera praktika telkti bendruomenę, kai reikia kokią nors problemą išspręsti. Surinkau visus pažįstamus statybinių organizacijų vadovus, „su malonumu” pasidalino po žiūrovinę sekciją ir ėmėsi savo medžiagom, savo jėgom jas sutvarkyti. Pamenu, kad ir karinės pajėgos atvežė gražų maskuojantį tinklą, kuriuo uždengėme nekaip atrodžiusias konstrukcijas Dabar dėl tokios talkos tikrai daug klausimų kiltų įvairioms kontroliuojančioms tarnyboms. Šiais laikais tokios avantiūros įgyvendinti nepavyktų”, – sakė R. Taraškevičius.

„Klaipėda” publikacija. Martyno Vainoriaus nuotr.

Jo žodžius patvirtina minėtasis straipsnis.

„Dirbo gal ne mažiau šimto darbininkų iš įvairiausių statybinių organizacijų, kurias surado, pasikvietė, organizavo ne kas nors kitas, o pats miesto meras Rimantas Taraškevičius. <…> Parko vyr. inžinierius Juozas Mažeika sakė, kad visa, kas čia vos ne stebuklų būdu vyksta, yra niekieno kito, o tik mero Rimanto Taraškevičiaus nuopelnas: sušaukė visus buvusius savo draugus statybininkus, kurie buvusiam geram vadovui, geram draugu: ir miestui svarbiam reikalui neatsisakė padėti”, – rašė J. Zvonkuvienė.

Žurnalistė taip pat išvardino, kokios bendrovės prikėlė estradą naujam gyvenimui ir paruošė vos po poros dienų turėjusiam vykti respublikiniam moksleivių chorų festivaliui: „Telšių ranga”, „Gargždų statyba”, „Klaipėdos hidrotechnika”, „Hidrostatyba”, „Flagita”, „Ranga”, „Konsolė”, „Pajūrio mediena” (pastaroji skyrė medieną).

Beje, pačio R. Taraškevičiaus įmonė „Klaipėdos monolitas” pagamino ir periodiškai vis atnaujina bei savo teritorijoje saugo per dainų šventes estradoje dirigentų naudojamą pakylą.

Perdavė Žvejų rūmams

2011-ųjų rugsėjį Klaipėdos miesto taryba nusprendė likviduoti savivaldybei priklausiusią UAB „Poilsio parkas”, valdžiusią ir estradą. Pradėjus likvidavimo procedūras bendrovė 2012-ųjų birželį perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn estradą, o ji nusprendė ją perleisti valdyti savo biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centrui Žvejų rūmams.

„Žvejų rūmai, administruodami Vasaros koncertų estradą, sudarytų sąlygas vykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamas šventes, festivalius, bendradarbiaujant su kitomis renginių organizavimo įstaigomis, studentų ir jaunimo organizacijomis galėtų organizuoti renginius, nuomotų vasaros koncertų estradą komerciniams populiariosios muzikos atlikėjams”, – buvo rašoma tokio sprendimo aiškinamajame rašte.

Rengiant šį sprendimo projektą spaudoje buvo rašoma, kad šalia Vasaros estrados tuo metu jau buvo kartingų aikštelė. Kadangi sutartis su ja įrengusia bendrove tuo metu nebuvo pasibaigusi, ši veikla ir toliau galėjo būti vykdoma.

Registrų centro duomenimis, tokia nuomos sutartis su UAB „Gokartas” nuo 2013-ųjų lapkričio buvo sudaryta jau tris kartus. Paskutinė – 2019-ųjų rugpjūtį. Ji galioja iki 2024-ųjų gruodžio.

Ką daryti galvota nuo 2014-ųjų

Dar 2014-aisiais buvo parengta Klaipėdos vasaros estrados galimybių studija. Jos rengėjai – MB „Iconus” – siūlė keturias šio objekto ateities alternatyvas.

Pagal pirmąją, siūlyta išlaikyti esamą situaciją investuojant į infrastruktūros palaikymą, aplinkos sutvarkymą bei sulaužytų suoliukų remontą. Antroji alternatyva siūlė išsaugoti esamus statinius, suformuoti papildomas patalpas po dengta dalimi, medinius suoliukus pakeisti betoniniais bei aptverti estrados teritoriją. Trečiasis pasiūlymas – modernizuoti estradą, t. y. panaikinti žiūrovams skirtą estrados dalį, suformuoti papildomas erdves po dengta dalimi, įrengti rekreacinę infrastruktūrą (lauko treniruoklius, erdves grupiniams užsiėmimams, lauko teniso ir kitus sporto aikštynus). Ketvirtąja alternatyva buvo pasiūlyta nugriauti visus šiuo metu esančius statinius ir kurti naują rekreacinį objektą.

Miesto tarybos kolegija galutinio sprendimo, kurią alternatyvą pasirinkti, nesugebėjo priimti. Nutarta toliau svarstyti dvi alternatyvas – antrąją ir trečiąją, tačiau sukilo chorinė bendruomenė. Buvo teigiama, jog nugriovus žiūrovų dalį bus suardyta estrados koncepcija ir funkcija. Tuomet principiniai sprendiniai dėl estrados ateities buvo atidėti, apsieita su minimaliu remontu – buvo demontuoti du žiūrovų suolų sektoriai, trys pakeisti naujais mediniais suolais ir dar du suremontuoti.

2019 metais tik buvo atlikta Vasaros estrados statinio ekspertizė, po kurios paaiškėjo, kad ji yra avarinės būklės.

Vasaros estrada 2019-aisiais vykusio chorų festivalio metu. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tada nustatyti defektai buvo pašalinti – tai atsiėjo 30 tūkst. eurų.

Architektūriniame konkurse – per didelės ambicijos?

Baigiantis 2019-iesiems buvo nuspręsta surengti architektūrinės idėjos konkursą. Tai buvo padaryta 2020-ųjų rugpjūtį. Architektų paprašyta idėjų ne tik dėl estrados, bet ir dėl visos teritorijos nuo Liepojos gatvės iki estrados bei jos gretimybių. Konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad pagrindiniai Vasaros koncertų estrados elementai – scena, choristų tribūna su stogine bei žiūrovų amfiteatras turi būti išsaugomi ir modernizuojami, o pagrindinė paskirtis nekeičiama – tai turi būti vieta, tinkanti dainų, šokių švenčių ir kitų masinių renginių organizavimui, tačiau iš šios erdvės ateityje tikimasi gerokai daugiau funkcionalumo.

Šiam konkursui darbus pateikė tik dvi Lietuvos architektų komandos, nors paskelbtas konkursas ir buvo tarptautinis.

„Maksimaliai panaudojant vietoje egzistuojančias galimybes sukurti unikalų ir gyvybingą traukos centrą. Siūlomos sportinės, kultūrinės ir bendradarbystės biurų veiklos kokybiškai atnaujintuose esamos estrados statiniuose. Panaudojami estrados šlaitai į rytinę, į Liepojos gatvės pusę papildomoms patalpoms įrengti tam, kad išlaikyti visuomeninės paskirties prioritetą teritorijoje, kartu sinergijos principais sustiprinti ir būti pastiprintam greta esančio Klaipėdos universiteto veiklos, kompleksas galėtų įgyti simbolinį globėją – Klaipėdos universitetą, vadintis Universiteto Paslaugų ir Pasirodymų centras (UPAPA)“, – buvo rašoma bendrovės „Vakarų siluetas“ darbo, pavadinto VA1983, aiškinamajame rašte.

Projektas VA1983. Idėjos autorių vizualizacija

Šios idėjos autoriai siūlė Vasaros estrados teritorijoje įrengti pievelinių žaidimų aikštyną, riedančių priemonių pėstiesiems savitarnos ir poilsio centrą, bendradarbystės biurų parką, maisto ant ratų aikštelę, universalią pasirodymų sceną, stogo plokštumų ekraną kino ir kito vaizdo projekcijoms, Dainų muziejų po atviru dangumi.

Skaičiuota, kad tokio idėjos realizavimas galėtų atsieiti apie 50 mln. eurų.

Kito konkursui pateikto darbo – projekto LJ1000 – autoriai „SP architektų grupė“ siūlė „humanizuoti Klaipėdos estrados erdvę praplečiant žaliąsias erdves, panaikinant XX a. vidurio architektūrai ir planavimui būdingus sprendinius”. Esminis šios idėjos siūlymas – atsisakyti dominuojančio vienos funkcijos objekto, o Vasaros estradą pakeisti naujais, šiuolaikiškais ir atraktyviais poilsio ir pramogų objektais.

Siūlyta naikinti „neadekvačiai didelius betono/asfalto dangų plotus” pakeičiant juos ekologiškomis, vandeniui laidžiomis dangomis – veja, smėliu, stabilizuoto granito skaldos, medžio lentų dangomis. Vakariniame žiūrovų amfiteatro (kalnelio) šlaite siūlyta nuardyti esamas betono plytelių, bortų, medžio suolų konstrukcijas ir visame paviršiuje atsodinti natūralią veją. Ant vejos įrengti lokalias termomedienos terasas ir laiptus.

Be to, siūlyta nukasti dalį žiūrovinio amfiteatro kalno taip, kad pjūvio plokštuma atsisuktų į pagrindinę pėsčiųjų alėją. Pjūvio vietoje esą galėtų būti suprojektuotas kalno siluetą atkartojantis pastatas, stikline (atspindinčia) fasado plokštuma pasitinkantis ateinančiojo žvilgsnį. Šiame pastate siūlyta įrengti laipiojimo centrą – savarankišką pramoginį traukos tašką, galintį veikti ištisus metus.

„Siūlomas projekto kulminacinis objektas (alternatyva estrados statiniui) – kilpos formos apžvalgos takas (estakada) „Laumės juosta“. Kilpinė tako (estakados) forma leidžia teritorijos ribose pasiekti didesnį apžvalgos aukštį, suteikia galimybę stebėti saulėlydį virš medžių viršūnių, Klaipėdos miesto panoramos siluetus. Statinys kompoziciškai apsupa, įprasmina amfiteatro ir buvusios estrados erdvę, neblokuodamas vizualinio – ekologinio kontakto tarp siūlomos ramaus poilsio erdvės ir miško“, – teigta projekto, kurio realizavimas vertintas apie 17 mln. eurų, aprašyme.

Renginių metu siūlyta buvusios estrados vietoje įrengti mobilią sceną, o amfiteatrą naudoti pagal paskirtį, leidžiant žmonėms sėdėti ant žolės arba ant medinių terasų, laiptų. Rytinėje pusėje matyta aktyvaus poilsio zona su krepšinio, tinklinio, petankės aikštelėmis, riedlenčių – riedučių parkas, vaikų žaidimų aikštelė, lauko treniruoklių aikštelė, kneipo terapijos pojūčių takas, stalo teniso zona.

Galiausiai praėjusių metų pradžioje buvo konstatuota, kad konkursą laimėjo klaipėdiečiai – bendrovė „Vakarų siluetas“, tačiau konkurso vertinimo komisija nusprendė nesiūlyti savivaldybei įgyvendinti nė vieno projekto.

Komisijai pirmininkavęs Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas tada komentavo, kad buvo nuspręsta, jog Vasaros estrados sutvarkymo projektą reikia skaidyti į dvi dalis Viena jų – pačios estrados, kuri yra avarinės būklės, remontas, o kita dalis – aplinkos tvarkymas, numatant papildomas sporto, rekreacijos, laisvalaikio, lauko kavinių, tualeto veiklas, sprendžiant parkavimo klausimus.

Jau projektuoja

2021-ųjų balandį klausimas sugrįžo pas politikus. Miesto Tarybos kolegijai buvo pasiūlyti du galimi variantai.

Pirmasis – Vasaros estradą tik kapitaliai suremontuoti, panaudojant šiuolaikines medžiagas, kas galėtų kainuoti apie 1,5 mln. eurų, ar į priekį žengti platesniais žingsniais.

Antroji siūlyta alternatyva – Vasaros estradą ne tik kapitaliai suremontuoti, bet ir sutvarkyti jos aplinką, įvedant poilsio, sporto ir rekreacijos infrastruktūrinius elementus, pasiūlytus architektūrinio konkurso metu, bei įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje galėtų būti iki 650 vietų. Preliminariai paskaičiuota, jog automobilių parkavimo aikštelės įrengimas ir prieigų sutvarkymas galėtų kainuoti apie 1,5 mln. eurų, o takų, WC, sporto aikštynų ir želdynų įrengimas – 4 mln. eurų.

Kolegijos dauguma pasisakė už antrąją alternatyvą. Siekiant ją įgyvendinti šių metų sausį savivaldybė paskelbė apie projektuotojų paiešką techniniam projektui rengti, o gegužę jau pasirašė 103 237 Eur vertės sutartį su bendrove „SRP Projektas“, kuri darbus įsipareigojo atlikti per 10 mėnesių.

Projektavimo užduotyje dėl pačio estrados statinio yra nurodyta, kad projektuotojai turi numatyti stogo dangos keitimą; sienų, parapetų ir kitų konstrukcijų apdailą; numatyti uždaras technines patalpas po estrados konstrukcija; sutvarkyti žiūrovinę dalį; nugriauti virš žiūrovines dalies esančius gelžbetoninius statinius, skirtus prožektoriams, ir gelžbetoninį statinį centrinėje dalyje arba dėl jų pasiūlyti kitokius sprendinius; numatyti patekimą neįgaliesiems žiūrovinėje ir scenos dalyse.

Komerciniams renginiams nepatrauklu

Dabartinių estrados šeimininkų – Žvejų rūmų – vadovas Alvydas Juozas Lenkauskas sako, kad šis objektas įstaigai yra nepatogioje vietoje, tačiau pagal veiklą tikrai tinka.

„Kažin, koks likimas būtų laukęs, jei būtų perdavę komercijai. Veiklos dabar joje vyksta beveik kiekvieną savaitgalį – ar mankštos, ar senjorai, ar sportininkai, o galiausiai žiemą tai vienintelis kalniukas šiaurinės miesto dalies vaikams čiuožinėti. Manau, kad ir ateityje tai turi turėtų būti toks socialiniam aktyvumui skirtas dalykas”, – sakė pašnekovas.

Vasaros estrados šiemetinio chorų festivalio metu. Martyno Vainoriaus nuotr.

Anot jo, kasmet estrada vis reikalauja po 10 ar 20 tūkstančių eurų išlaidų suoliukų remontui. Yra išsiklaipę ir šaligatviai, tad kyla galvos skausmas dėl žiūrovų saugumo.

Pašnekovo, estradą perdavus rūmams savivalda tikėjosi, kad įstaiga čia labai „išsuks komerciją”, tačiau komerciniams renginiams, anot direktoriaus, estrada yra labai nepatogi.

„Reikia aptverti didelę teritoriją. Kai tveriama, miestiečiai kelias dienas negali praeiti. Galima koncertuoti tik iki 23 valandos, su išimtimis – iki 24 valandos, nes kitaip aplinkiniai gyventojai būna nepatenkinti. O nekomerciniams renginiams – dainų šventei, „Europiadai”, ar liepos 6-ajai, kaip pernai, tai tikrai puiki vieta”, – sako A. Lenkauskas.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą „Urbanistiniai jubiliejai”, skirtą Klaipėdos 770-ajam gimtadieniui


    2022-07-15

    3 komentarai “Vasaros estrada: gimusi per vargus, dešimtmečius gaubta nežinomybės”

    1. AvatarDaina (IP: 213.103.114.50)

      Ši estrada labai tinkama Dainų šventėms, Europiadai ar kitiems susibūrimams su normalaus garso muzika. O štai beveik mirtino garso koncertams, tokiems kaip, pavyzdžiui, Dž.Butkutės arba ( ypač triukšmo chuligano SELO) – kategoriškai NE. Nes tokio nerealaus garso ” bumčikų”, nuo kurio kenčia ne tik daugybė arti gyvenančių žmonių, bet ir miško fauna, čia tikrai NETURĖTŲ BŪTI.

    2. AvatarAnonimas (IP: 193.175.2.67)

      Lorem ipsum 123 789

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt