Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-07-16 |
„Kad ir kaip tai sunku ištarti, bet kariniam konfliktui ruošiamės. Nors tikimės ir tikime, kad to nebus, pasirengimas reikalingas. Surevizuotos visos įstaigos, suskaičiuotos jų turimos darbo priemonės, žmogiškieji resursai, peržiūrėti ir atnaujinti įstaigų civilinės saugos planai, vykdytos jau ne vienos pratybos tiek savivaldos lygyje, tiek kartu ir su kariuomene – pastaruoju metu savivaldybės lygmens pratybos vyko kartu su Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigada „Žemaitija“. Kaupiamas priemonių rezervas tiek įstaigose, tiek savivaldybės administracijoje“, – teigia Klaipėdos savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė.
Ji priduria, kad COVID-19 pandemija parodė, jog medikai yra visada viskam pasirengę.
„Nors ši liga nebuvo žinoma ir jai niekas pasaulyje nesiruošė, tačiau sveikatos priežiūros įstaigos šią pandemiją atlaikė, sveikatos sistema nesugriuvo ir pagalba žmonėms buvo teikiama“, – pasakoja R. Perminienė.
Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja pažymi, kad COVID-19 pandemija išmokė gana sklandžiai organizuoti darbą ekstremalios situacijos metu.
„Atrastas ir per pandemiją taikytas gydymo įstaigų darbas klasterių principu pasiteisino. Toks principas būtų taikomas ir šioje situacijoje – viena koordinuojanti ligoninė koordinuoja viso regiono ligoninių darbą, reguliuoja pacientų bei darbuotojų srautus, paskirstymą, paslaugų teikimo kiekius, priemonių dalinimą. Toks darbas leidžia ne tik tolygiai paskirstyti krūvius tarp gydymo įstaigų, bet ir taupiai bei atsakingai naudoti resursus, taip užtikrinant paslaugas pacientams. Ir tikrai pacientais rūpinsis ne tik Klaipėdos miesto gydymo įstaigos, bet ir aplinkinių, rajoninių savivaldybių gydymo įstaigos – visi turėsime suremti pečius“, – sako R. Perminienė.
Palankia situacija laikoma tai, kad Klaipėdoje yra platus gydymo įstaigų tinklas.
„Nemažas medikų kiekis, Klaipėdos universiteto ir kolegijų studentai, pas mus studijuojantys sveikatos mokslus – tai resursai, kurie mums palengvintų sveikatos paslaugų užtikrinimo pacientams galimybes. Tačiau nereikia užmiršti, kad jau dabar mokome ir šviečiame gyventojus būti pasiruošusiems namuose būtinųjų priemonių krepšelį, kuriame privalo būti ir vaistai. Ypač lėtinių ligų valdymui – individualūs asmens vaistai ir pirmosios pagalbos teikimo priemonės. Klaipėdos miesto greitoji medicininė pagalba taip pat labai atsakingai ruošiasi galimiems ekstremaliesiems įvykiams. Visi juk suprantame, kad jie, kaip ir COVID-19 metu, buvo ir bus visada tie pirmieji, kurie eis į pagalbą. Jų darbuotojai nuolat kelia kvalifikaciją, paruošti paramedikai sunkiausiems atvejams. Kasmet tiek įstaigos lėšomis, tiek savivaldybės lėšomis įsigyjami GMP automobiliai su naujausia įranga sudaro galimybes šiuo metu turėti gana nemažą ir nepasenusį autoparką su geriausia įranga. Puikiai suprantame, kad GMP automobiliai nevažiuos be degalų, jei sutriktų jų tiekimas, todėl yra numatytas ir suderintas bei saugomas mieste didelis degalų rezervinis kiekis, atitinkamose talpose“, – sakė R. Perminienė.
Pašnekovė patikina, kad vykdant Lietuvoje galiojančius teisės aktus, visos įstaigos privalo kaupti ir kaupia įvairių priemonių rezervą ne mažiau 1 mėnesiui.
„Dauguma mūsų gydymo įstaigų, priemonių, ypač skirtų chirurgijai, yra sukaupusios 1-3 mėnesiams. Antro lygio rezervas – tai savivaldybės kaupiamas rezervas, kuris ateitų į pagalbą, jei įstaigos išnaudotų savąjį. Na, ir jei jau miestas „nebeatsilaiko“ – tai į pagalbą įsijungia valstybės rezervas“, – tvirtina R. Perminienė.
Pasak jos, Klaipėdos miesto savivaldybė ne tik kaupia būtinų priemonių rezervą, bet ir pagal visus civilinės saugos bei mobilizacijos planus yra numačiusi ir kitų resursų užtikrinimą. Ne tik kaupimo, bet ir sutarčių su verslo bei valstybinėmis įstaigomis, įmonėmis pagrindu, pvz., vandens, maisto pristatymas, sanitarinio švarinimo paslaugos.
„Tarnybos dirba savo darbą ir rūpinasi, kad ištikus krizinei situacijai, būtų pasirengusios suteikti reikiamą pagalbą. Gyventojams svarbiausia nepasiduoti panikai – jei iškiltų pavojus, apie jį būtų informuojama sirenomis, trumposiomis žinutėmis, per nacionalinius ir vietos žiniasklaidos kanalus“, – sako R. Perminienė.
Pasak jos, Civilinės saugos specialistai, kartu su kitų tarnybų pareigūnais ir specialistais yra numatę planus, kaip elgtis įvairiais atvejais
„Praktika rodo, kad dauguma modeliuojamų situacijų – tik teorinės, dauguma planų ir lieka planais, kurie išbandomi tik pratybose, tačiau privalome būti pasirengę įvairiems scenarijams. Savivaldybės administracija yra paskaičiavusi ir karinio konflikto atveju reikalingus resursus, turimą ir reikalingą rezervą, bei pateikusi informaciją Vidaus reikalų ministerijai“, – tvirtina pašnekovė.
Pasak R.Perminienės, kiekviena savivaldybės pavaldumo gydymo įstaiga yra įsivertinusi visas galimybes kur, kaip ir kokiems kiekiams pacientų galėtų teikti paslaugas įvairių ekstremaliųjų įvykių, tarp jų ir karinio konflikto metu.
„Kai kurioms įstaigoms, ypatingai ligoninėms, tai padaryti buvo lengviau, nes turi po pastatu erdvius rūsius, kurie yra tvarkingi, su elektra bei tinkama ventiliacija, evakuaciniais išėjimais. Kai kurios įstaigos net išsaugojo ir dabar jau „atgaivino“ turimas slėptuves (bunkerius), kurios senais laikais buvo būtent tam ir pritaikytos. Į jas net būtų perkeltos operacinės ir reanimacijos įranga ir ten teikiama skubioji pagalba. Taip pat savivaldybė šiuo metu peržiūri savo valdomus pastatus, jų pritaikomumą, jau visai kritiniu atveju, jei ligoninės būtų sugriautos ar pan., reikėtų perkelti medikus ir suteikti jiems kitas ekstrines patalpas darbui, skubiai jas įrengti sveikatos paslaugų teikimui, – teigia R. Perminienė, pokalbio pabaigoje viltingai padrąsinanti, – „būkime pasiruošę blogiausiam, bet tikėkimės geriausio“.
„Agresorius atakuoja civilinius objektus, įskaitant ir ligonines, griauna juos, tai susieta su grėsme žmonių sveikatai ir gyvybei. Klaipėdos regionas – išskirtinis Lietuvoje ne tik istoriniu aspektu, bet ir ekonominiu požiūriu. Matome, kad agresorius Ukrainoje pirmiausia nusitaikė į jūros uostų blokadą bei regioninius ekonominius centrus. Visi suprantame, kad suskystintų dujų terminalas – vienas svarbiausių galimų taikinių Lietuvoje. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, Klaipėdos regiono saugumui turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys“, – sako Klaipėdos universiteto rektorius, profesorius, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos gydytojas dr. Artūras Razbadauskas.
Profesorius pažymi, kad galimos karinės agresijos atveju svarbiausia yra užtikrinti gyventojų saugumą.
„Išskirtinė grupė yra tie gyventojai, kurie serga lėtinėmis ligomis, kasdien vartojantys įvairius vaistus. Būtinas medikamentų rezervas taikos metu, būtina parengti išsamius planus, kaip būtų organizuojama sveikatos priežiūra regione. Klaipėdos universitetinė ligoninė su Klaipėdos Jūrininkų ligonine sujungtos požeminiais tuneliais, kuriais, deja, 30 metų negalime vieni su kitais susisiekti, todėl būtina juos nedelsiant sujungti, bei parengti planus, kad esant būtinybei, požeminiai tuneliai galėtų tapti karo ligonine, kurioje būtų teikiama nuolatinė specializuota medicininė pagalba“, – pabrėžia prof. dr. A. Razbadauskas.
Universiteto rektorius primena šiuo metu vykstančią Klaipėdos ligoninių reorganizavimo procedūrą, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. leis įsteigti Klaipėdos universiteto ligoninę.
„Tai įgalins vienyti, o ne skaidyti jėgas, nukreipiant tinkamos sveikatos priežiūros paslaugų pasiekiamumą pacientams. Apjungiant mokslinį potencialą, kuris glūdi Klaipėdos universitete, bus sutelktos jėgos kuriant moksliškai pagrįstas strategijas bei veiksmų planus, kurie būtų tinkami organizuoti sveikatos priežiūrai esant ekstremalioms sąlygoms“, – akcentuoja prof. dr. A. Razbadauskas.
Paprašytas pakomentuoti Klaipėdos universitetinės ligoninės pasirengimą galimai ekstremaliajai situacijai, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. Vinsas Janušonis užtikrina, jog ji yra pasiruošusi galimo karinio konflikto, ekstremalios situacijos metu teikti medicininę pagalbą ir gydymą pacientams.
„Esame sudarę ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriuo vadovaudamiesi ir susitelkdami, efektyviai dirbtume. Turime sukaupę ir padidinę rezervines būtiniausių vaistų, priemonių atsargas, reikalingas suteikiant skubiąją bei neatidėliotiną pagalbą karinio konflikto metu. Taip pat, kas itin svarbu, esame numatę ir padidinę rezervinio personalo skaičių, pasiruošę darbuotojų iškvietimui. Taip pat numatytos vandens ir maisto atsargos. Yra paruošta slėptuvė, pritaikyta tiek slėpimuisi, tiek efektyviai, operatyviai suteikti medicininę pagalbą, specializuotą gydymą. Taip pat panaudojami tuneliai, išsidėstę po visais ligoninės korpusais“, – pasakoja Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas.
Tiesa, jis pastebi, jog trūksta savarankiško apsirūpinimo vandens gręžiniais ir įrenginių, mini elektrinių, kurie tiektų elektros energiją.
„Šioms priemonėms reikalingi dideli kaštai. Apie tai jau esame informavę Sveikatos apsaugos ministeriją“, – sako prof. habil. dr. V. Janušonis.
Pasakyta gražiai- sveikatos sistema nesugriuvo. Klausimas, ar gali sugriūti tai, kas jau iki pandemijos buvo sugriuvę?