Energetikos ministras Dainius Kreivys, ketvirtadienį Palangoje pristatydamas būsimą vėjo jėgainių parką, kuris turėtų būti atidarytas 2030 metais, žadėjo, kad kurorto savivaldybei bei bendruomenei kasmet atiteks 1 proc. nuo sugeneruotos energijos – apie 3 mln. eurų.
Per paskutinius 5 metus Lietuvoje buvo pagaminta tik vidutiniškai 31,6 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
„Dabartiniame kontekste esame labai pažeidžiami. O 2030 metais, pastačius vėjo jėgainių parką, Lietuva gamintų elektrą savo reikmėms. 30 procentų sumažėtų elektros importas”, – kalbėjo ministras.
Energetikos ministras pabrėžė, kad dėl tokios investicijos būtų sukurta per 1300 darbo vietų.
Anot D. Kreivio, Klaipėdos uoste atsiras tam tikros krantinės, kursis įmonės, kurios aptarnaus šias vėjo jėgaines. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija gegužę pranešė, kad su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) pasirašė investicinę sutartį, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūrinių vėjo elektrinių plėtrai. Pagal pasirašytą sutartį Uosto direkcija įsipareigoja Smeltės pusiasalyje įrengti infrastruktūrą, kad čia būtų galima vystyti jūrinių vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybos, surinkimo ar sandėliavimo veiklą.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo ruožtu pasidžiaugė, kad ministerija atsižvelgė į išsakytas pastabas ir būsimos vėjo jėgainės atsiras toliau nuo kranto.
„Pradžioje buvo kalbama, kad vėjo jėgainės atsiras 9 kilometrus nuo kranto. Dabar 30-40 kilometrų. Jos bus šiek tiek matomos apie 4-5 valandą ryto, tačiau tokiu metu miesto gyventojai bei poilsiautojai dar miega, o dienos metu jų nesimatys“ , – kalbėjo meras.
Išgirdusi bendruomenių nuogąstavimus dėl galimos žalos jūroje bei ore esančiai faunai energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė skubėjo raminti, kad realaus poveikio esą nebus, kadangi kabeliai tiesiami jūros dugnu.
„Papildomai iš vystytojo reikalausime minimalaus 5 milijonų eurų finansavimo, kuris būtų skirtas jūrinei florai bei faunai saugoti“, – teigė ji.
Skaičiuojama, kad maždaug 700 MW galios elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio.
Planuojama, kad aukcionas pirmojo vėjų elektrinių parko vystytojui bus paskelbtas 2023 m. II pusmetį. Rengiantis jam, Seime priimtos įstatymų pataisos, kuriose numatyta parko vystytojo aukciono eiga, techninės parko įrengimo sąlygos, pagamintos energijos kainodaros principai. Taip pat rengiamas teritorijos specialusis planas, vertinamas poveikis aplinkai, atliekami jūros dugno tyrimai, vėjo greičio ir kitų parametrų matavimai.
Iš viso Lietuvos pajūryje galėtų būti išvystyti bent 4 jūrinio vėjo elektrinių parkai. Kitų parkų galia ir įrengimo terminai priklausys nuo ateityje atliktų tyrimų ir užbaigus infrastruktūros bei kitus parengiamuosius darbus.
Tai senų žmonių požiūris, pokyčių baimės problema. „Gražūs malūnėliai” jaunajai kartai, mano vaikams, atrodo patraukliai. Taip, jie neturi stovėt prie pat žmonių namų, nes yra tam tikras triukšmas, judantys šešėliai, bet vėjuotam orui esant, jūros keliamas triukšmas jau permuš net ir už kilometro esantį malūnėlį. Jūroje tikrai geresnė vieta nei prie žmonių namų sausumoje.
Galėtų jie stovėti racionalesniu atstumu, arčiau kranto, toliau nei 5km. jau neturėtų trukdyti. Arčiau pastačius, būtų gražu pažiūrėt kaip sukasi, saulei leidžiantis. Tolstant gylis didėja, dėl to brangiau įtvirtinti, bus brangesnė elektra, laivybai trukdys labiau. Bendrai atrodo kad visa šita „nesikeiskime”, „man negražu” veikla suorganizuota siekiant gauti pinigų, ir atspindi tik vieną nuomonę. Kaistanti planeta, kosminės elektros kainos žmonėms – nerūpi. Ne man vienam su malūnėliais, su plaukiančiais laivais horizonto vaizdas gražesnis, nei kai visai tuščia.