Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-07-22 |
Viešojo pirkimo konkursas dėl Klaipėdos pilies didžiojo bokšto (Priešpilio g. 2) rekonstravimo, atkuriant istorinį tūrį, skelbiamas jau trečiąjį kartą.
Pirmuosius du konkursus savivaldybei teko nutraukti, nes potencialiems rangovams jos numatytas finansavimas pasirodė esąs per menkas. Jei šįkart konkursas įvyks, didysis pilies bokštas turės iškilti per porą metų.
Klaipėdos miesto savivaldybei priėmus politinį sprendimą atkurti didįjį pilies bokšto tūrį iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas pagal UAB „Uostamiesčio projektas” parengtą projektą, visuomenėje yra įvairių nuomonių. Vieni mano, kad atkurto bokšto vertikalė gali pagyvinti senamiesčio panoramą, tapti vienu iš Klaipėdos miesto simbolių, paskatinti visos piliavietės atkūrimą. Kiti mano, kad pirma reikėtų susitarti dėl visos piliavietės regeneravimo principų.
Šių metų pradžioje savivaldybė buvo paskelbusi rangos darbų konkursą. Jo sąlygose buvo numatyta, kad tiekėjo pasiūlymo kaina negali viršyti 1 750 000 eurų su PVM. Konkursui pasiūlymą pateikė tik vienas potencialus tiekėjas, tačiau jo kaina viršijo numatytas „lubas” ir dėl to pasiūlymas buvo atmestas. Po surengtos rinkos konsultacijos ilgai netrukus buvo paskelbtas antras rangos darbų pirkimo konkursas. Tačiau ir vėl nesėkmingai, nors konkurse dalyvavo jau dvi įmonės.
„Reikia jau susitaikyti, kad dėl brangymečio kažin ar kuris nors pirkimas beatitiks anksčiau sudėliotus planus. Reikia išgryninti prioritetinius projektus ir judėti toliau. Manau, kad pilies bokštas, Jono bažnyčia, kurie formuotų miesto vizualinį veidą, turėtų būti tarp prioritetų”, – jau anksčiau sakė Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, paminėjęs ir tai, kad bokšto projektas yra piliavietės konversijos dalis.
Paklaustas, iš kur radosi pinigų, kad vėl skelbiamas konkursas, Savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas teigia, jog po išsamios situacijos analizės nustatyta, jog projekto finansavimas dabar yra realiai apskaičiuotas – savivaldybė resursų jam turės.
INFORMACIJA
Šešiaaukštis pilies bokštas buvo pastatytas apie 1546 m. ir laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tai tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje. 15 m skersmens bokštas turėjo rūsį. Jis atliko ir kalėjimo funkciją.
Per 1756–1763 m. Septynerių metų karą Klaipėdą užėmus Rusijos imperijos kariuomenei, pilis 1763 m. buvo apleista ir pamažu nyko.
1812 m. per prancūzmetį pilyje buvo įrengtos kareivinės, arsenalas, sandėliai, ligoninė. 1821 m. iš 5 bokštų dar stovėjo du. 1840 m. pradėjo griūti pilies įėjimo skliautai, 1843 m. pašalintos Didžiojo parako bokšto liekanos, apie 1865 m. nuvirto Kunigaikščio bokštas. Po 1888 m. buvo parduoti nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.
Tvarkant piliavietę jau iš dalies buvo atkurti aukščiausiojo pilies bokšto tūriai.
Miesto Tarybos kolegija rinkosi iš trijų jai pateiktų variantų – palikti esamą padėtį, atkurti autentišką mūrą, kai sienų storis siektų iki 3 metrų ir statyti bokštą iš vidaus panaudojant metalines konstrukcijas.
Be šansų!