Kultūros ministras Simonas Kairys ir Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas penktadienį pasirašė ketinimų protokolą dėl Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo.
Samantos Malaukauskaitės nuotr.
Šiuo ketinimų protokolu Kultūros ministerija įsipareigojo numatyti finansavimą kompleksui sutvarkyti 2021–2030 metų Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos lėšomis. Klaipėdos miesto savivaldybė savo ruožtu įsipareigojo užtikrinti Klaipėdos centrinio pašto komplekso „aktualizavimą ir kultūros bei kitų veiklų ir paslaugų teikimą” bei tam skirti lėšų iš savivaldybės biudžeto.
Anot Klaipėdos miesto mero, pasirašytas dokumentas yra įrodymas ir liudijimas, jog Klaipėdos senasis centrinis paštas bus restauruotas ir atgaivintas.
„Pasirašydami šiuos dokumentus mes kaip ir aiškiai deklaruojame, kad miestas be jokios abejonės <…> imsis atsakomybės už tai, kad tai būtų vienas pačių patraukliausių, jaukiausių objektų turizmui ir galbūt kitai infrastruktūrai mieste ir labai tikiu, kad atgimęs paštas bus vienu pačių ryškiausių akcentų Klaipėdos miesto panoramoje“, – prieš pasirašant ketinimų protokolą kalbėjo Vytautas Grubliauskas.
Sprendžiant, kokios veiklos šiame architektūros ansamblyje galėtų vykti ateityje, Kultūros ministerijos užsakymu buvo atlikta Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių studija. Ji atskleidė, kad šiame išskirtiniame komplekse tikslingiausia yra įkurti daugiafunkcę kultūros erdvę – Klaipėdoje gimusio garsaus astronomo F. W. Argelanderio vardo mokslo ir meno centrą. Šis centras aprėptų ir muziejines, renginių, rezidencijų funkcijas bei įprasmintų istorinį palikimą.
Kultūros ministras Simonas Kairys teigia, jog dabar labai svarbu yra sukurti tvarius ryšius tarp Klaipėdos savivaldybės ir Vyriausybės tam, kad restauruotas pastatas būtų įdomus pačiai Klaipėdos miesto bendruomenei.
„Labai džiaugiuosi, kad savivaldybė tikrai supranta reikšmę, nebijo atsakomybės ir mato galimybes, bet, manau, kad tas susitarimas yra teisingas ir džentelmeniškas, nes šis susitarimas pirmiausia yra apie tai, ką ministerija įsipareigoja padaryti ir jeigu ji padarys, jei pasiseks, tada jau bus kitas žingsnis savivaldoj“, – kalbėjo S. Kairys.
Vyriausybės nutarimu Klaipėdos pašto kompleksas šių metų gegužę įrašytas į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą. Kultūros ministerija siekia, kad šis kultūros paminklu paskelbtas paveldo objektas būtų deramai restauruojamas ir prižiūrimas, taip pat – kad taptų aktyviu traukos centru visuomenei.
Klaipėdos paštas yra architekto H. Shoede suprojektuotas ir 1893 m. pastatytas neogotikinio stiliaus pastatų kompleksas. Jis pašto reikmėms nebenaudojamas nuo 2019-ųjų rudens. Lietuvos paštas kompleksą ketino parduoti aukcione, bet buvusios Vyriausybės valia šis procesas buvo sustabdytas ir pastatai iki šiol stovi nenaudojami.
IŠ PROTOKOLO TEKSTO
Siekdamos įgyvendinti šį tikslą, šalys ketina atlikti šiuos veiksmus:
Kultūros ministerija – atlikti veiksmus, susijusius su Klaipėdos centrinio pašto komplekso įrašymu į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, kad būtų užtikrintas jo prieinamumas, lankymas ar pažinimas, Klaipėdos centrinio pašto komplekso paėmimu visuomenės poreikiams, ir numatyti finansavimą komplekso sutvarkymui 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-01-01 „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“ lėšomis bei jo pritaikymui kultūros ir kitoms veikloms bei paslaugoms vykdyti;
Klaipėdos miesto savivaldybė – Kultūros ministerijai įgyvendinus objekto sutvarkymo ir pritaikymo kultūros ir kitoms veikloms projektą, užtikrinti Klaipėdos centrinio pašto komplekso aktualizavimą ir kultūros bei kitų veiklų ir paslaugų teikimo užtikrinimą bei iš savivaldybės biudžeto skirti lėšų šiam tikslui įgyvendinti.
Taip gerai pagalvojus ( pasvajojus) kaip fain būtu jeigu visa Liepu gatvė nuo pradžios iki Artoju gatvės būtu vien muzieju , mažų viežbučiu , gerų jaukių kavinukiu , med . kliniku , suvenyru parduotuvikiu , o savivaldybe iškelti prie Akropolio ten jos vieta . Ir transporto mažiau liktu Liepu g. Vilnius turi gediminke, Kaunas laisvės pr. Tiesa pavadinimas nelabai , kodėl nepavadinus šios
gatvės mirusio aktoriaus vardu . V.Paukštės vardo gatvė .
ne kažkas sujudino, o miesto tarybos narė Nina Puteikienė. Su Balandžių Paštu nepavyko. O paskelbus turto fondui apie šio objekto privatizaciją ji vėl ėmė garsiai raginti ir kviesti žmonės, kad taip neatsitiktų. Išgirdo gal koks 30-40 tų „klaipėdiečių”. Beje, jei sąžiningai, tai reikšminga pagalba buvo ir A.Vaitkaus įtikinant tuometinį policajaus vyriausybės susisiekimo ministrą J.Narkevič taip nesielgti ir nutraukti aukcioną. Pavyko. Maža to, tuo pačiu buvo išgelbėtas ir Kauno centrinis Paštas nuo prichvatizacijos. Vilniečiai „miegojo” tai anas ir nuėjo „po plaktuku”. Tuo tarpu Klaipėdos meras, jo pavaduotojų svita, anoji miesto tarybos dauguma, administracija su S.Budinu ir dabartinė su G.Neniškis nei piršto Pašto klausimu nepajudino ir kurpė planus apie naujus muliažinių pilies ir bažnyčių bokštų statymus, o apie ir po šiai dienai griūnantį Paštą nenorėjo net girdėti. Maža to, kai siūlė Paštą perimti -atsisakė. Atseit – mieste nėra pinigų rekonstrukcijoms ir remontams. Šiandien R.Zulcas giesmes gieda, kad net bažnyčios bokštui ir pilies suras. Tad kas paneigs tikimybę, kad ne be jų pagalbos kažkam, pvz. baltarusių trąšų gabentojams, jau buvo pažadėta pusdykiai atiduoti miesto centre stovinčią istorinę vertybę praktiškai be uždėtų jokių apribojimų rekonstrukcijai. Dabar vėl, kelinti metai miestelio valdžia dūrą stumia nors savivaldybė turi stogo rekonstrukcijos projektą ir statybą leidžiantį dokumentą. Vietoj to, jau trečią, kartą bando „pirkti” pilies bokšto statybos darbus. Deja, bet dauguma klaipėdiečių visiški slunkiai ir tai tik mažas pvz., kad net ir tokiai valdžiai esant klaipėdiečiai, jei būtų truputi vieningesni ir organizuoti galėtų vykstančiame miesto jovale daug pasiekti ir miestas gal taptų žmonių, o ne valdžios biznių teritorija. Tuo pat ir priminimas kokius neišsilavinusius ir parsidavėliškus mulkius patys renkame į miesto tarybą.
kad tik puteikiai ko gero nebūtų padarę be triukšmo ir skandalų kaip ir girskienė tik rėkti apie problemas temoka, o siūlymų nėra ir nebus. AČIŪ Kultūros ministreijai ir ministrui S. Kairiui už paštą.
Pasakų neprisekta. Paštas buvo atiduotas aukcionui ir tam nesipriešino nei Kultūros ministerija, nei juo labiau – Klaipėdos savivaldybė su Meru. Su architektu Romu Gailiumi subūrėme Klaipėdos Karališkojo pašto gelbėjimo iniciatyvinę grupę, toliau viskas buvo taip, kaip rašoma komentare. Grupėje pavyko suburti įvairius ir kultūros, ir politikos žmones – joje buvo Vidmantas Dambrauskas, bendradarbiavome su Arvydu Vaitkumi. Dalyvavau asmeniškai ne viename tuščiame pokalbyje su AB Lietuvos pastas. Jie vertino šį Karališkąjį statinį, kaip funkcijoms nereikalingą NT. Visiškai nugyveno ir paleido iš plaktuko į aukcioną. Vaiktkaus dėka patekome pas tuometinį susisiekimo ministrą Narkevičių. Paštas iš aukciono buvo išimtas likus gal iki jo savaitei. Per tą laiką kariljonas buvo įformintas kaip vertingoji jo savybė. T. y. – neatskiriamas nuo pašto. Pernai vasarą dalyvavau pašto įveiklinimo studijos darbo grupėje kaip ekspertė. Labai palaikiau idėją, kad jame atsirastų Argelanderio menų ir mokslo centras. Ši idėja būtent ir buvo pripažinta tinkamiausia. Būtų buvę labai miela, jeigu meras ir ministras būtų pakvietęs dalyvauti pasirašant susitarimą ir Klaipėdos Karališkojo pašto gelbėjimo iniciatyvinę grupę. Juk dideli darbai nuveikiami tik kartu :). Beje, visa ši pašto istorija yra tam sukurtoje FB grupėje Klaipėdos Senasis Balandžių paštas. Čia atskira istorija. Kartu su bendruomene padarėme viską, kad jį isgelbėtume. Bet savivaldybė to nesugebėjo… Dabar jis parduodamas irgi aukcione.
Jei ne Kultūros ministerija .sav. jau būtų pardavė paštą??
Labai džiugu, kad kažkas sujudino vandenis ir smegenus kažkam. jeigu jau klaipėdiečiai nebegalėtų išlaikyti tokios varbios vertybės, tai tokie mes ir klaipėdiečiai.