Vis stebina besiskundžiantys Jūros švente: tai jiems trūko jūriškumo, tai dar kažko.

Mano akimis, šventė buvo labai jūriška: jau ketvirtadienį prie „Albatroso“ paminklo Smiltynėje susirinko jūrinė bendruomenė į ceremoniją JŪRĄ LIETUVAI ATVĖRUSIEMS, į Klaipėdą atplaukė šeši NATO kariniai laivai, plaukėm vainikų nuleisti į jūrą, atidarytas lankymui laivas-muziejus M52 „SŪDUVIS“, pusė Jūros šventės eisenos – jūrininkai iš atvykusių laivų, vakare penktadienį atplaukė tradicinių ir istorinių laivų „Dangės flotilė“ ir plaukiojo naktį, buvo net žvejiški naktišokiai!

Dar man labai smagu buvo matyti laimingus, gražius, atsipalaidavusius žmones, švenčiančius vasarą.

Jūros šventė tikrai yra jau ne tokia, kaip prieš 10 ar 15 metų. Ir mes kitokie: šeštadienį naktį grožėjausi Klaipėda: nei girtų, nei durnų, nei šiukšlinančių, nei triukšmaujančių.

Ir Jūros šventė tapo kultūringa, ir mes jau esame tikri europiečiai. Turintys savito baltiško santūrumo, nuoširdumo, kultūringumo, ramybės ir supratingumo.

Ir šventėje, ir po šventės visur buvo pavydėtinai švaru, jokių blogų kvapų ar netvarkos.

Beje, dar apie jūriškumą: mieste – atvirose erdvėse – ir šventės metu ir dabar net 3 Lietuvos jūrų muziejaus parodos.

Tai, matyt, norint Jūros šventę švęsti, reikia turėti jūrą savo širdyje!