Jei švęsti, tai švęsti: su tokia mintimi klaipėdiečiai, dar neatsigavę nuo Jūros šventės, pirmadienio vakarą rinkosi paminėti garbingą 770-ąjį Klaipėdos gimtadienį, stebėję šiai datai skirtą Klaipėdos muzikinio teatro oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą” premjerą.

Oratorijos autorius, kompozitorius Alvidas Remesa praėjusią savaitę spaudos konferencijoje kalbėjo, jog jį įkvėpė pranciškono brolio Benedikto (Jurčio) sukurtas libretas, kurio pagrindą sudaro ne Mėmelio kaip karinės tvirtovės ar būsimo uosto, o kaip dvasinio pranciškonų centro įkūrimas.

„Jis prasidėjo nuo šventovės, čia buvo norima įkurti Dievo karalystę žemėje”, – kalbėjo kompozitorius, šiai minčiai perteikti naudojęs ir atitinkamą muzikinę kalbą.

Kartu jis pripažino, jog tai padaryti nebuvę paprasta, „reikėjo daug domėtis, skaityti, bet tai buvo vertingas patyrimas”.

Tuo metu brolis Benediktas, gimęs Klaipėdoje, kai jai sukako 700 metų, bet kurios gimtadienio tada niekas nešventė, teigė, jog rašydamas libretą jis nebuvo nei lietuvis, nei žemaitis, nei kuršis, nei prūsas, o buvo pranciškonas.

„Gyvendamas žemėje žmogus turi sukurti sodą savo aplinkoje”, – pagrindinę libreto mintį akcentavo jo autorius, priminęs, jog pranciškonai irgi dalyvavo Kryžiaus karuose, „bet be ginklų, o nešdami taikos ir gailestingumo žinią”.

Kad šią mintį jos autoriams bei Klaipėdos muzikinio teatro kolektyvui pavyko puikiai perteikti, galima buvo spręsti iš audringų žiūrovų plojimų, palydimų šūksniais „ačiū, ačiū!”

Palmiros Mart ir Martyno Aleknos nuotr.

INFORMACIJA

Klaipėdos miesto įkūrimo data laikoma 1252 m. rugpjūčio 1-oji, kai buvo patvirtintas Kuršo vyskupo, pranciškonų vienuolio Heinricho iš Liucelburgo ir Vokiečių ordino didžiojo magistro vietininko Livonijoje Eberhardo iš Zaino susitarimas statydinti gynybinę pilį ir steigti miestą toje vietoje, kur Dangė įteka į Kuršių marias. Anuomet manyta, kad marios – tai Mėmeliu vokiškai vadinto Nemuno žiotys, tad pilis ir šalia jo besikuriantis miestas buvo pavadinti Mėmelburgu.

Oratorijos muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierė Rūta Bunikytė, kostiumų dailininkė Vilija Šuklytė, grimo dailininkė Aira Braždienė, chormeisteris Vladimiras Konstantinovas. Pagrindinių vaidmenų atlikėjai – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai Valdas Kazlauskas (Vyskupas), Aurimas Raulinavičius (Magistras), Judita Butkytė-Komovienė (Mėmelė). Vokalines partijas taip pat atliko Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistai ir choras. Epizodinį karo našlaičio vaidmenį atliko Klaipėdos berniukų ir jaunuolių choro „Gintarėlis“ narys Arijus Agurkis. Grojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė.

Pranešti klaidą