Augančios kainos neaplenkė ir būsto nuomos rinkos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus gyvenamojo nekilnojamojo turto nuoma brango visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, tik uostamiestyje ji liko panaši.

2021 m. už kvadratinį metrą nuomojamo būsto vilniečiai per metus mokėjo 113,26 euro, Kaune būsto nuoma 2021 m. buvo 83,95 euro už kvadratinį metrą, o Klaipėdoje net buvo fiksuojamas simbolinis būsto nuomos kainų mažėjimas. Čia pernai už vieną kvadratinį metrą nuomojamo būsto buvo prašoma 71,64 euro per metus: 50 kvadratinių metrų butas per mėnesį nuomininkams kainavo apie 299 eurus (2020 m. – 302 eurus).

Nekilnojamojo turto ekspertai tvirtina, kad šiemet būsto nuomos rinka susiduria su dar didesniais iššūkiais. Dėl karo pabėgėlių iš Ukrainos antplūdžio metų pradžioje nuomai skirtų būstų pasiūla smuko drastiškai. O nesant pasiūlos, rekordiškai išaugo nuomos kainos. Nepriklausomas nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius teigia, jog nuomos kainos jau pasiekė savo piką, o artėjant žiemai gali šiek tiek kristi. 

„Pastaruoju metu matome kitą tendenciją – rinkoje atsiranda vis daugiau nuomai skirtų būstų. Palyginti su pavasariu, dabar yra beveik dvigubai daugiau nekilnojamojo turto nuomos pasiūlymų. Problema ta, kad kainos, palyginti su tuo pačiu pavasariu, išaugusios vidutiniškai apie 20 proc.“, – cituojamas A. Antanavičius.

Pasak eksperto, yra kelios priežastys, nulėmusios taip išaugusią pasiūlą. Nemaža dalis nuo karo baisumų bėgusių žmonių po truputį grįžta į savo šalį ar išvyksta į kitas Vakarų Europos valstybes. Jo teigimu, tikėtina, kad rinkoje atsirado ir tie butai, kurių savininkai iki šiol juos laikė tuščius. Taip pat nemaža dalis jaunų šeimų, matydamos taip drastiškai kylančias nuomos kainas, ryžtasi įsigyti savo namus. Nors nekilnojamojo turto kainos taip pat siekia aukštumas, brangsta būsto paskolų palūkanos, tačiau paprastai paskolos įmokos bankui būna mažesnės nei nuoma.

Pasak eksperto, jaunai šeimai, gaunančiai vidutines pajamas, įpirkti erdvų naujos statybos būstą sudėtinga. Tačiau nemažėjantys pardavimai antrinėje būsto rinkoje leidžia daryti prielaidas, kad dalis senos statybos būstų pirkėjų ateina iš nuomos segmento.

Visgi, jo teigimu, bent jau artimiausiu metu nuomos kainos neturėtų kilti, nes jos jau pasiekė savo piką.

„Artėjant žiemai, savininkams bus nenaudinga laikyti tuščius butus, kai tokios didelės šildymo kainos, tad galime pamatyti ir tam tikrų pokyčių. Žinoma, kas bus po pusmečio ar metų, sunku pasakyti, tai priklausys nuo daug faktorių – nuo to, kaip keisis būstų kainos, nuo infliacijos, pasiūlos ir paklausos“, – savo įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Pasak A. Antanavičiaus, būsto nuomos segmentas yra būtina miesto ekosistemos dalis. Nuomos poreikis didžiuosiuose miestuose visuomet išliks didelis. Regionai jau dabar susiduria su problema, kad nėra nuomojamo būsto pasiūlos. Statistinis nuomininkas – ne tik į didesnį miestą mokytis atvykęs studentas, bet ir jaunos šeimos, nusprendusios kurtis mieste, kur daugiau darbo bei karjeros galimybių.