Lietuvos paplūdimius tyrinėjantis klaipėdietis mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas teigia, kad šiukšlių, kurios randamos pakrantės ruože Lietuvoje, kiekis net 7 kartus viršija europinę normą, apibrėžiančią gerą paplūdimio būklę. 100 metrų Baltijos jūros pakrantės ruože Lietuvoje vidutiniškai aptinkami 146 vienetai įvairių šiukšlių, ilgesnių nei 2,5 cm. Siekiamybė – neviršyti 20-ies vienetų.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, ką reiškia šie skaičiai ir vizija, dr. A. Balčiūnas siūlo išbandyti neįprastą atostogų pramogą: nubrėžti brūkšnį paplūdimyje, kuriame ilsitės, atskaičiuoti nuo jo 150 žingsnių ir šioje maždaug 100 metrų pajūrio atkarpoje surinkti visas plika akimi matomas šiukšles. Galiausiai – suskaičiuoti.

„Ties Kunigiškėmis, spėčiau, bus daugiau nei 100 vienetų atliekų ir jų fragmentų“, – sako mokslininkas, tokius paplūdimio stebėjimus kartu su komanda nuo 2013-ųjų rengiantis keturis kartus per metus. Iš pradžių buvo stebima dešimt vietovių, dabar – keturios.

Tokį eksperimentą Kunigiškių paplūdimyje atliko iniciatyvos „Atliekų kultūra“ bendraautorė, tvarumo dirbtuvių rengėja Milda Paukštė. tokių didelių šiukšlių kaip buteliai ar plastikiniai maišeliai čia nebuvo nematyti, bet geriau įsižiūrėjus akis ėmė kliūti už smėliu užpustytų saldainių popierėlių ir jų dalių, plastiko juostelių, kurios naudojamos dovanoms aprišti ar balionams pririšti, atplaišų, gėrimų šiaudelių, plastikinių saldainių pagaliukų, nuorūkų, metalinių ir plastikinių butelių kamštelių, pajūrio žaislų lūženų. Iš smėlio ištrauktas žalias susprogęs balionas su virvele, panašu, iki Kunigiškių paplūdimio įveikė netrumpą kelią. Laminuotoje kortelėje buvo nurodytas telefono numeris ir kvietimas danų kalba pasveikinti jubiliatą 50 metų proga.

Tai – ne vienintelė kryptis, kurią nubrėžė radiniai. Čiuožimo bilietas – nuoroda į „Pramogų areną“ Vilniuje, paplūdimio skėčio etiketė – į Vokietiją, maudymosi kostiumėlio etiketė – į kilmės šalį Kiniją, cigarečių „Minsk“ nuorūkos – į kaimynę Baltarusiją. Ploni, viršuje užrišti, šone išplėšti ir kepta duona kvepiantys maišeliai, panašu, buvo įsigyti čia pat paplūdimyje iš nelegaliai dirbančių maisto prekeivių.

Vytelių pynimai prie kopų ir dumblių juostos sulaiko didesnes šiukšles: besimėtančias drėgnas servietėles, plastiko maišelius, vienkartines stiklines su dangteliais ir šiaudeliais. Dauguma jų – plastikiniai, nors jau metus ES šalyse galioja draudimas prekiauti šiais vienkarinio plastiko gaminiais.

Prie vandens, kur įprasta ieškoti gintarų ir akmenukų, M. Paukštė surinko saują stiklo duženų.

Pasivaikščiojimo pajūryje laimikis: cigarečių nuorūkos – 35 vienetai, saldainių popierėliai – 22, plastikiniai gėrimų šiaudeliai – 7, balionų juostelių ir panašių plastiko atliekų fragmentai – 15, plastikiniai maišeliai – 8 ir daugybė pavienių radinių – nuo butelių kamštelių iki kojinių. Iš viso – 190 vienetai atskirų, bent 2,5 centrimetro ilgio atliekų. Daugiau nei Lietuvos vidurkis ir dar toliau nuo europinės normos.

„Tenka pripažinti, kad nešiukšlinti geriausiai motyvuoja pinigai. 2014-aisiais įdiegus depozito sistemą, tuščių butelių mūsų pajūryje drastiškai sumažėjo. Veikia ir aplinkosauginis švietimas – pastaraisias metais vis mažiau paplūdimiuose paliekama didelių, vientisų atliekų. Daugiausiai randame jų fragmentų ir smulkių šiukšlių – kamštelių, šiaudelių, nuorūkų, švenčių atributų. Dauguma žmonių nuorūkų nelaiko grėsmingomis atliekomis. Tai rodo neseniai atlikta apklausa. Trys ketvirtadaliai rūkančiųjų sako nuorūkas metantys tiesiog po kojomis. Taip daroma didžiulė žala gamtai. Vienkartinio plastiko gaminių pastaruoju metu kiek sumažėjo, bet pagausėjo jų pakaitalų. Žmonės klaidingai mano, kad jei šiaudeliai ar dėžutės atrodo kaip popieriniai, juos galima mesti bent kur. Jau kuris laikas stebėjimų kreivė stabilizavosi, ryškaus mažėjimo nėra. Reikėtų vėl kokio papildomo motyvatoriaus, kad ji imtų kristi žemyn“, – sako dr. Arūnas Balčiūnas.

Keturiolikmetis kaunietis Normantas pajūrį kasdien naršo ne dėl aplinkosauginių sumetimų. Jis bent po kelias valandas skiria lobio ieškojimams ir tikisi iki rudens pajūrio smėlyje atrasti šį tą vertingo. Vaikino rankose – apie 150 eurų kainavęs metalo detektorius ir kastuvėlis.

„Dažnai smėlyje randu šiukšlių. Tiesiog išeidami žmonės iškasa duobutę, sudeda šiukšles ir užkasa. Nesuprantu, kodėl jie taip elgiasi, kai prie kiekvienos matavimosi kabinos yra po dvi šiukšliadėžes“, – stebisi vaikinas.