Nuo 1993 metų Klaipėdoje veikiantis „Rūtos“ klubas, skirtas vyresnio amžiaus žmonių susibūrimams, turi gražų tikslą – padėti senjorams išvengti vienišumo, įtraukti juos į bendrą veiklą. Nuo 2017 metų klubo „Rūta“ vadove tapo Zita Čekanauskienė, kuri stengiasi garsinti klubo vardą tiek savo mieste, tiek ir už jo ribų. Tuo metu nuo 2019-ųjų „Rūtos“ chorui vadovaujanti Erika Ostrenkova džiaugiasi ne tik gerokai patobulėjusiu senjorų dainavimu, bet ir jų sugebėjimais naudotis naujosiomis technologijomis.

Atvažiavus į Klaipėdos bendruomenės namus, abi vadovės su didele šiluma ir svetingumu papasakojo apie „Rūtos“ klubo organizuojamas veiklas ir jose dalyvaujančius žmones.

Paklausus, nuo ko prasidėjo jos, kaip klubo vadovės, kelias, Z. Čekanauskienė prisipažino vadove neplanavusi būti.

„Aš nuo mažumės esu veikli ir aktyvi: sportavau, šokau tautinius šokius, dainavau. Ir mano specialybė tokia, kad visada sukuosi tarp žmonių ir organizacinės veiklos, tai galiu pasakyti, kad mano prigimtis tokia. O ši kandidatūra atsirado, nes dainavau šiame ansamblyje ir pasiūlė vadovės pareigoms mane,“ – kalbėjo klubo vadovė.

Z. Čekanauskienė labai rimtai žiūri į šį darbą ir stengiasi dirbti ne dėl savęs, o dėl kitų. Net ir atsitikus nemaloniai situacijai, vadovė teigė visus senjorus mylinti vienodai ir nepamirštanti nei vieno.

Klubas turi subūręs senjorų chorą, nuolat keliauja, kartu švenčia visų jos narių gimtadienius, palaiko ryšius su kolektyvais iš kitų miestų –  su kolegomis iš Tauragės draugauja jau apie 30 metų, su baisogaliečiais – apie 10. Taip pat neseniai atkūrė nutrūkusius ryšius su senjorais iš Šiaulių.

Pasak Zitos, daugelis senjorų tiesiog žiūri pro langą ir, atrodo, pyksta ant viso pasaulio. Tuo metu dalyvavimas panašiuose susibūrimuose skatina vyresnio amžiaus žmones būti aktyviais – įsitraukus į įvairias veiklas, nebelieka laiko kada ir pykti.

Paklausus Zitos, ar senjorai ją dar sugeba kuo nors nustebinti, ji pateikė kelis pavyzdžius.

„Kad ir Irena Ragauskienė – tyli, rami ir – pokšt! Ateina su tortais, tai mes ją dabar vadiname pyragėliu. Arba Mamertas Čiplys, kuris prisijungė prie mūsų choro, kai jam buvo 90 metų, o, pasirodo, jis dar ir eiles rašo, tai drąsiai įtraukiame jo kūrybą ir į savo koncertus. Dėl tokių žmonių ir norisi stengtis. Turime ir šeimą, kurie jau gyvena kartu 50 metų, tai Virginija ir Aitvydas Joneikiai, jie yra mūsų kolektyvo „rankos“ ir be galo daug prisideda prie mūsų veiklos,“ – kalbėjo Z. Čekanauskienė.

Pagrindinis klubo narių užsiėmimas – dainavimas.

Paklausus, kokie buvo pirmieji lūkesčiai, tapus choro vadove, E. Ostrenkova prisipažino, jog įsivaizdavo visiškai kitokį kolektyvą.

„Kai mane pakvietė čia dirbti, aš įsivaizdavau visai kitokius senjorus. Tikrai galvojau, kad bus didelis iššūkis su jais dainuoti ir net nenumaniau, kokį repertuarą reikėtų pasirinkti. Tačiau jie yra kitokie senjorai – tie, kurie gyvena, džiaugiasi gyvenimu, kad net aš turiu dar spėti paskui juos. Žinoma, nėra lengva, nes jie yra gan užsispyrę, tačiau yra ir labai nuoširdūs, tad kiekvieną kartą pasisemiu iš jų daug gerų emocijų,“ – kalbėjo trečius metus „Rūtos“ chorui vadovaujanti moteris.

Choro nariai labai noriai priima naujokus ir ypatingai sparčiai tobulėja.

„Jie tiek mane, tiek visus kitus narius labai draugiškai priima, atrodo, ateina naujas žmogus, o kitą dieną jis jau kaip savas. Vokalo prasme jie yra labai patobulėję ir ne iš pirmo žmogaus jau girdžiu, kad kolektyvas yra visiškai pasikeitęs, kad pagaliau girdimas choras, du balsai ir vyrų balsai. Iš tikrųjų, jie patys labai stengiasi ir jaučiasi, kad ir jie ateina ne tik pabendrauti, bet ir dainuoti, jiems patinka atrodyti profesionaliai. Mes daug koncertuojame, daug dirbame, o asmeniškai aš juos irgi spaudžiu, nors kartais ir bijau, kad to nebūtų per daug, bet jie tiki manimi ir pasiduoda tam ir todėl mes tobulėjame”, – džiaugėsi choro vadovė.

Jos teigimu, motyvacija ir noras dirbti nesustabdė kolektyvo net ir karantino metu. Nors pradžioje buvo nelengva, tačiau senjorai repetuodavo ir nuotoliniu būdu.

„Tai buvo didelis iššūkis juos išmokyti prisijungti per zoom’ą, bet šiaip ne taip sujungėme juos visus ir darydavome repeticijas. Paskui jau įsigudrinom, pradėjom per nuotolį net šventes švęsti, pvz., Užgavėnes, taip pat per zoom’ą prisijungėme ir į Kovo 11- osios renginį. Man tai yra fantastiška, kai senjorai nuotoliniu būdu dalyvauja renginyje ir supranta, kad prieš kamerą reikia pasipuošti, įsijungti mikrofoną, pasakyti eilėraštį ir išsijungti mikrofoną. Jokio šurmulio, nieko. Aš šį įvykį turbūt prisiminsiu visą gyvenimą“, – kalbėjo choro vadovė.

Artimiausias choro koncertas vyks Girulių bibliotekoje, o po to laukia išvyka į Šiaulius.

„Tiesą sakant, mes vasarą nelabai ir turime laiko atostogauti, pavyzdžiui, praeitais metais liepos mėnesį kiekvieną savaitę turėjome po renginį”, – pokalbį baigė svetingosios vadovės.