P0

Nuomonės

Pilietis valstybės rūke

Rytas Staselis
2022-08-17


Pamažu rimsta aistros po kompanijos „Perlas energija” sukelto sąmyšio. Žinia, įmonė – viena iš svarbių elektros tiekėjų – prieš kelias savaites klientams išsiuntė pranešimus, kad, nepaisant pasirašytų sutarčių, elektrą numato tiekti už kainą, kuri bus „pririšta” prie biržos rodiklių. Kitaip tariant, tokiu būdu pripažino nesuvaldžiusi kainų svyravimo (beje, į vieną – aukštesnę – pusę) rizikos.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Pasipiktinimo galėjo būti mažiau, jei ne gana agresyvi „Perlas energija” rinkodaros kampanija. Tiekėjas, gaudydamas į rinką išmestus klientus, ilgą laiką žadėjo mažiausias kainas (nustojo tik prieš pat užsidarant laiko vartams). Įmonė rėmėsi suprantamais motyvais – plačiu „Perlo” loterijų terminalų tinklu visose beveik visų Lietuvoje veikiančių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse. Net mokėjo premiją tų centrų darbuotojams už klientų pritraukimą. Tačiau nebuvo sukaupusi būtinos patirties prekiauti elektros rinkoje. Paskutinė išlyga buvo lemtinga. Nors dabar „Perlas energija” atstovai tvirtina, esą elektros rinkos tendencijas kruopščiai analizavo, vertino prekybos ateities sandoriais dinamiką ir kaltino valdžią, esą ši rinkoje proteguoja vienintelį tiekėją su vyraujančiu valstybės kapitalu – „Ignitis”.

Elektros rinkos liberalizavimas gal ir nekėlė tokių audrų, kaip Lietuvoje privatizuoto „Telekomo” reikalavimas klientams mokėti už vietinius pokalbius. Tačiau ši reforma buvo ilgai politikų stumdoma iš vieno politikos darbotvarkės kampo į kitą.

Išvyti vartotojus iš vadinamojo „visuomeninio tiekimo” (kada valdiškos struktūros nustato elektros kainą vartotojams namų ūkiuose kartą arba du per metus) į laisvą rinką Lietuva Europos Sąjungai (ES) buvo įsipareigojusi, jei neklystu, iki 2015 m. pabaigos. Tokią reformą ES mastu inicijavo britai – didžiausi rinkos principų ekonomikoje, taigi ir komunalinių paslaugų rinkoje apologetai.

Svarbu tai, kad visose į liberalizavimo vandenis žengusiose ES valstybėse elektros kainos vartotojams šovė viršun 20-30 proc. Taip pat Latvijoje ir Estijoje, kurios šį veiksmą atliko prieš maždaug dešimtmetį.

Tačiau apie 2015 m. Lietuvos politikams elektros kainos buvo patraukli populistinė tema. Kainų reguliavimas kiekvienų metų rudenį buvo svarbus politikos akcentas. Prisimenu, kai vienas politikas man girdint džiūgavo, kad kitiems metams „pavyko sumažinti visuomeninę elektros kainą 0,1 procento dalimi”.

Politikai nesiryžo ne tik vartotojų leisti į rinką, bet ir spaudė kainų spyruoklę žemyn. Prieš porą metų toji spyruoklė šovė atgal. Prisidėjo bendresnės energijos išteklių problemos globalioje rinkoje ir… Turime tą košmarą, kurį regime dabar.

Jei reforma būtų buvusi įgyvendinta bent prieš septynerius metus, situacija būtų mažiau aštri. Ir vartotojai, ir rinkos dalyviai – tiekėjai – būtų veikę švelnesnėmis sąlygomis, be to, per ilgesnį laiką būtų sukaupę bei įgiję didesnės kompetencijos.

Tik Sauliaus Skvernelio vyriausybė ryžosi žengti žingsnį ir mesti buitinius vartotojus į rinką. Tačiau reformą sukonstravo taip, kad galimos neigiamos jos pasekmės tvotų tą Vyriausybę pakeitusioms politinėms jėgoms. Kaip įvyko dabar.

Pasirodė, kad tiekėjams trūksta išmanymo, jie negeba valdyti rizikos. Be to, ne kiekvienas „žmogus iš gatvės” su loterijos terminalais gali tapti normaliu elektros rinkos žaidėju.

Tačiau karti visus šunis ant p. Skvernelio vyriausybės būtų neteisinga. Reguliuoti ir prižiūrėti reformos eigą privalo tie politikai, kurie aktualiuoju laiku yra valdžioje. Taigi – akmenėlis į Ingridos Šimonytės kompanijos daržą. Juoba vienas blogiausių elektros rinkos liberalizavimo reformos dalykų yra komunikacija valstybės lygiu.

Nuo pat reformos pradžios valstybė tarsi nusiplovė rankas ir nieko detaliai neaiškino savo piliečiams. Nei apie tikslą, nei apie būdus, nei apie saugiklius.

Visa komunikacija apie socialiai svarbią reformą buvo palikta rinkoje konkuruojantiems tiekėjams (tiesa, kaip kurios vyriausybės agentūros siūlė vartotojams atkreipti dėmesį į sukurtas elektronines skaičiuokles, jų analitikai žiniasklaidoje dėstė savo nuomonę apie palankiausius pasirinkimus, etc.), kurių komunikacija buvo labiau rinkodara. Todėl teko ir man įsitikinti dabar – daugelis vartotojų, net ir pasirinkusių tiekėjus, nelabai suvokia savo pasirinkimo priežastis ir nelabai susigaudo situacijos niuansų.

Ir tai – ne pirmas kartas, kada svarbios socialinės reformos – elektros tiekimas, komunalinės paslaugos, būsto administravimas – šalies piliečius pasiunčia į rinką, kurioje vyrauja valdžios sukeltas rūkas. Kurioje nėra nei veiksmingos vartotojų apsaugos, nei kartais elementarios logikos.


    2022-08-17

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt