P0

Verslas

Klaipėdos LEZ – jau 20 (2)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2022-08-18


Šiemet Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ) mini 20-ies metų veiklos jubiliejų. Per du dešimtmečius plyną lauką pavertusi klestinčia verslo bendruomene, LEZ valdymo bendrovės komanda tikisi tolesnės teritorijos transformacijos – dar daugiau kūrėjų ir inovatorių.

Klaipėda nuo pat nepriklausomybės atkūrimo turėjo kone palankiausias sąlygas didelės apimties naujo verslo vystymuisi Lietuvoje: tai bene labiausiai į Vakarus nutolęs valstybės geografinis taškas ir vienintelis šalies uostamiestis su šimtmečių gamybos ir verslumo tradicijomis. Be to, Klaipėdoje nebuvo didelių problemų dėl žemių grąžinimo – net priešingai, rytinės miesto teritorijos jau iš anksto buvo numatytos pramonės reikmėms.

Pirmąją Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną bandyta įkurti dar 1992 m. Šios iniciatyvos autorius – JAV lietuvis Vytautas Paulius, kompanijos „V. Paulius and Associates“ steigėjas. Idėją tuo metu palaikė tiek Vyriausybė, tiek Klaipėdos savivaldybė, tačiau ilgainiui ši mintis išblėso, susidūrusi su įstatyminės bazės trūkumu ir strateginiais šalies niuansais.

1993-1996 m. LEZ iniciatorių ir entuziastų vykdė plačios apimties švietėjišką veiklą: buvo rengiami aukšto rango tarptautiniai vizitai, formuojamos įvairios darbo grupės, vyko diskusijos ir debatai. 1995 m. buvo priimtas teisines prielaidas steigtis laisvosioms zonoms sukūręs LEZ pagrindų įstatymas, apibrėžęs mokesčių, muitų ir kitas lengvatas bei įkurta šiandienos Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės pirmtakė – „Klaipėdos vystymo grupė“, ruošusi laisvosios zonos verslo planą bei techninius, administracinius ir kitus LEZ „pamatus“.

1999 m. spalį Vyriausybė priėmė nutarimą dėl Klaipėdos LEZ pripažinimo nacionalinės svarbos ekonomikos projektu – tai leido daug sparčiau spręsti žemės, infrastruktūros ir begalę kitų pirmųjų iššūkių.

Pirmieji investuotojai

Daug pradinio galvos skausmo Klaipėdos LEZ valdymo bendrovei kėlė infrastruktūra – privažiavimai, elektra, vanduo, dujos ir kt. Ne vienas potencialus investuotojas tuomet kalbėjo, kad Klaipėdą svarstys tik tuomet, kai bus infrastruktūra, o pirmiesiems interesantams LEZ komanda tikrąja to žodžio prasme rodė arimus ir pažadus.

2002 m. buvo ne tik paskelbta LEZ valdymo bendrovės veiklos pradžia de jure, bet ir pasirašytos pirmosios sutartys su užsienio investuotojais. Pirmuoju LEZ klientu tapo teritorijos ribose jau anksčiau veikusi „Siemens – Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ – jai LEZ investuotojos statuso gavimas padėjo išsaugoti daugiau kaip 2000 darbo vietų. Savo ruožtu pirmoji plyno lauko, t.y. visiškai nauja ir tuščiame sklype išplėtota investicija buvo Danijos žuvies apdirbimo įmonės „Espersen“ gamykla.

LEZ senbuviai prisimena, kad „Espersen“ atėjimas buvo lūžio momentas – atsirado pirmieji „uždirbti“ pinigų srautai, informacija ir rekomendacijos pradėjo sklisti iš lūpų į lūpas, paspartėjo infrastruktūros plėtra. „Espersen“ netgi kėlė tam tikras sąlygas dėl infrastruktūros sukūrimo, o jų įgyvendinimas pasiteisino su kaupu: paruoštoje teritorijoje tapo daug lengviau kalbinti ir kitas kompanijas.

Pirmasis LEZ superprojektas – Tailando kompanijos „Indorama Ventures“ PET granulių gamykla – Klaipėdoje pradėjo bręsti apie 2003 m., Lietuvai dar nesant ES nare. Kompanijai tai buvo pirmasis žingsnis Europoje, investuotojai nagrinėjo tiek kitas šalis, tiek kitus Lietuvos miestus. Daug pastangų į šio projekto atvedimą įdėjo tuometinis prezidentas Valdas Adamkus bei kiti aukščiausi šalies ir miesto pareigūnai, savo veiksmais gerinę Lietuvos įvaizdį ir didinę patikimumą. Galiausiai „Indorama“ 2004 m. pradėjo daugiau kaip 100 mln. EUR vertės plyno lauko investicijos statybas, 2006 m. pradėjo veiklą ir ją sėkmingai vysto iki šiol.

Lietuvai įstojus į ES ir turint pirmųjų klientų, paspartėjo tiek naujų investuotojų, tiek infrastruktūros plėtra. LEZ valdymo bendrovė igijo galimybę sėkmingai naudotis įvairių ES priemonių lėšomis.

2003-2009 m. laikotarpiu Klaipėdos LEZ įsikūrė tokios iki šiol veikiančios įmonės kaip „Klaipėdos verslo parkas“, „Retal Baltic Films“, „Mestilla“, „Pack Klaipėda“, „AD REM LEZ“, „Albright Lietuva“, „Vingės logistika“, „Gren“ (buv. „Fortum“), „Klaipėdos Skuba“, „Glassbel Baltic“ ir „NEO GROUP“. Toks investuotojų portfelis, atrodo, su kaupu pranoko pirminius LEZ kūrėjų lūkesčius dėl investicijų, darbo vietų, sumokamų mokesčių ir kito indėlio į Lietuvos ekonomiką. Tačiau antras LEZ veiklos dešimtmetis atnešė ne ką mažesnių pokyčių.

Tebevykstanti transformacija

Klaipėdos LEZ sumanytojai pirmiausia teritoriją vystė kaip tradicinę gamybos teritoriją. Vieniems investuotojams buvo patrauklu gaminti produkciją palankesnėmis sąlygomis į nesunkiai pasiekiamas Vakarų Europos rinkas, o iki Rusijos krizės dalis investuotojų svarstė, kad Lietuvoje pagamintą produkciją bus patogu pardavinėti NVS šalyse.

Klaipėdos LEZ priešaušryje LEZ komanda ir šalies bei miesto politikai aplankė ne vieną laisvąją zoną Vakaruose – Nyderlanduose, Airijoje ir kitur, o dalis šių objektų buvo panašesnės ne į gamybines zonas, o mokslo ir technologijų parkus, kuriuose laboratorijų ir kompiuterių kartais buvo ne mažiau nei gamybos linijų ar „staklių“.

Nors pirmuosius LEZ investuotojus labiausiai domino infrastruktūra, transportas, mokesčiai ir darbuotojų pasiūla, jau tada Klaipėda buvo „parduodama“ kaip universitetinis, inžinerinis ir kūrėjų miestas. Bet suprantama, kad veiklos pradžioje ir, tiesiogine to žodžio prasme, plyname lauke, LEZ kūrėjai pirmiausia siekė apskritai turėti veiklos ir verslo, todėl apie kokius nors prioritetus kalbėti dar buvo anksti.

Visgi ilgametis Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas pastebi, kad būtent per antrąjį veiklos dešimtmetį išryškėjo esamų ir naujų investuotojų noras daryti daugiau: ne tik gaminti, bet ir kurti. Ši didžioji Klaipėdos LEZ transformacija tebevyksta iki šiol: teritorijoje daugėja laboratorijų, tyrimų ir kompetencijų centrų, o kai kurie naujausi investuotojai, pvz., elektrinių autobusų kūrėjai „Dancer“, apskritai yra visiškai inovacijomis ir aukštosiomis technologijomis grįsti verslai.

„Manau net neverta kalbėti apie tai, kokį progresą per pastaruosius 2 dešimtmečius išgyveno Lietuva. Per 20 metų nuėjome kelią nuo Rusijos krizės dugno iki sėkmingiausių pasaulio valstybių klubo, tačiau tai yra ne stebuklas ar atsitiktinumas, o daugelio kitų, mažesnių pokyčių pasekmė: sparčiai tobulėjo mūsų šalies infrastruktūra, teisinė ir mokestinė aplinka, žmonių gebėjimai ir mąstymas. Kiekviena nauja idėja, įgūdis ar gerasis pokytis kryptingai prisidėjo prie to, kad dabar gyvename praktiškai taip, kaip ir svajojome prieš du ar tris dešimtmečius“, – pranešime spaudai pažymi E. Kiudulas.

Pasak jo, būtent talentai ir lems LEZ, Klaipėdos ir visos Lietuvos raidą kelis artimiausius dešimtmečius.

Indėlis į ekonomikos progresą

Trečiąjį veiklos dešimtmetį Klaipėdos LEZ pradeda su 44 investuotojo statusą turinčiomis Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įgyvendinusiomis ar suplanavusiomis 782,7 mln. EUR investicijų ir sukūrusiomis apie 2300 darbo vietų. Įskaitant kitas LEZ teritorijoje veikiančias įmones, iš viso zonoje dirba apie 5000 darbuotojų.

Nors LEZ įmonės naudojasi tam tikromis lengvatomis, jos valstybei atsiperka greičiau nei per metus. Pvz., per visą LEZ istoriją investuotojams buvo suteikta apie 70 mln. EUR įvairios pagalbos ir lengvatų, tačiau vien pernai investuotojų sumokėta mokesčių suma – 75 mln. EUR – viršijo minėtą rodiklį.

Kartu Klaipėdos LEZ svariai prisideda kitų svarbių vietos ir nacionalinių ekonomikos rodiklių: praėjusių metų investuotojų apyvarta (1,22 mlrd. EUR) ir eksportas (594 mln. EUR) yra arti 2% visos Lietuvos BVP ir eksporto rezultatų. Be to, Klaipėdos LEZ verslo bendruomenė yra didžiulė kitų Lietuvos verslų „klientė“ – investuotojų prekių ir paslaugų pirkimai Lietuvoje 2021 m. sudarė beveik 270 mln. EUR.

Pasak E. Kiudulo, visa tai yra stiprūs skaičiai, bet dar svarbesnis LEZ bendruomenės indėlis į miesto progresą yra „žmogiškasis“ – žiniomis, galimybėmis, partnerystėmis ir įkvėpimais.

„LEZ investuotojai ir valdymo bendrovė Klaipėdoje per du dešimtmečius yra įgyvendinę nesuskaičiuojamą kiekį iniciatyvų ir partnerysčių: praktikų, pameistrystės, mokslinių, socialinių, tobulėjimo, tinklaveikos ir kitų programų. Lietuvoje ir už jos ribų Klaipėda garsėja kaip kompaktiška, bet vieninga ir greitai sprendimus priimanti bendruomenė. Tikiu, kad artimiausiais dešimtmečiais visi išvien sėkmingai sieksime pagrindinio strateginio tikslo – aukštos kvalifikacijos talentų ekosistemos“, – sako E. Kiudulas.

Pastaraisiais metais Klaipėdos LEZ buvo itin aktyvi gyventojų bendruomenių partnerė – įgyvendintas bendras kvapų monitoringo ir oro srautų modeliavimo projektas, paremtos gyventojų sugalvotos gerbūvio ir socialinės iniciatyvos, aktyviai dalyvauta diskusijose. Klaipėdos LEZ pastangos tvarumo, socialinėse ir inovacijų srityse buvo ne kartą apdovanotos tarptautiniuose reitinguose, įskaitant „Financial Times“ grupės „FDI Intelligence“ pasaulio laisvųjų zonų apdovanojimus. Be to, Klaipėdos LEZ verslo bendruomenė yra palankiai vertinama miesto gyventojų – tai atskleidė 2021 m. pradžioje „Civitta“ atliktas reputacijos tyrimas.

Pasak E. Kiudulo, talentų ugdymas ir pritraukimas yra itin kompleksinis klausimas: jiems reikalingas ne tik universitetas, bet ir gyvenimo kokybė, patraukli aplinka, profesiniai iššūkiai.


    2022-08-18

    2 komentarai “Klaipėdos LEZ – jau 20”

    1. Avatardejabet (IP: 213.197.131.196)

      Turejo buti uz 10km nuo miesto…

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt