13 mln. litų (apie 4 mln. eurų) šiandien neatrodo didelė suma, tačiau būtent Danijos kapitalo žuvies apdirbimo įmonės „Espersen“ sutikimas investuoti į prieš 20 metų dar tik besiformavusią Klaipėdos LEZ buvo bene svarbiausias lūžio taškas, įrodęs kone dešimtmetį LEZ komandos ir politikų kurtų prielaidų teisingumą, paspartinęs tolesnę infrastruktūros raidą LEZ ir vėliau padėjęs pritraukti daugelį kitų investuotojų.

Bendrovės vadovas Reidar Inselseth pasakoja, kad tuo metu bendrovė buvo neseniai įgyvendinusi stambų plėtros projektą Lenkijoje ir ieškojo dar vienos gamybos vietos Baltijos šalyse. „Espersen“ vadovai tuo metu daug keliavo po Lietuvą, bet taip ir nerado tinkamos vietos. Ir praktiškai jau važiuojant į Palangos oro uostą, atsitiktinumų virtinė lėmė neplanuotą danų susitikimą su Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės komanda, galiausiai virtusi sprendimu įgyvendinti pirmąją plyno lauko investiciją vos oficialiai veiklą pradėjusioje teritorijoje.

Statybas dar tuščiuose, šiandieninės infrastruktūros toli gražu neturėjusiuose laukuose „Espersen“ pradėjo 2002 m. vasarą, o pirmąją žuvies produkciją pagamino 2003 m. sausį – Lietuvai ne tik dar nesant ES nare, bet dar ir nebalsavus stojimo referendume.

Norvego teigimu, pokyčiai LEZ teritorijoje ir visame mieste per keliolika metų yra milžiniški, tik žmonės ne visada pastebi mažesnius progreso žingsnelius.

„Kažkada prašėme LEZ komandos dviračių takų, daugiau stovėjimo vietų, daugiau medžių – visa tai ėmė ir atsirado. Apskritai praktiškai visi mūsų užsienio partneriai žavisi ir giria LEZ teritoriją dėl sutvarkymo, žalumos, infrastruktūros. O prieš 15 metų viso to nebuvo, viskas atrodė stipriai kitaip“, – sako R. Inselseth.

Tiesa, veiklą Lietuvoje bendrovė buvo suplanavusi įtraukiant Lietuvoje pagautą menkę, tačiau dėl verslinės žvejybos draudimų „Espersen“ nuo 2016 m. verčiasi tik su importine žaliava.

„Espersen“ itin didžiuojasi tuo, kad kompanijoje iki šiol dirba 42 kolegos, startavę 2003 m. sausį vos paleidus gamyklą. Šiandien tai sudarytų beveik 10% „Espersen“ komandos, tačiau prisiminus tai, kad kompanija veiklą pradėjo su maždaug 120 žmonių kolektyvų, senbuvių dalis atrodys dar įspūdingesnė.

Kalbant apie šiandienos negandas, „Espersen“ šiuo metu dirba apie 30 Ukrainos pabėgėlių. Vadovo teigimu, tai fantastiški kolegos, puikiai įsilieję į kolektyvą ir miesto bendruomenę, mėgstantys patį darbą, vertinantys suteikiamus privalumus ir vadovavimo stilių.