Klaipėdoje pirmadienį apsilankiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė domėjosi, kaip pajūrio savivaldybės pasirengusios reaguoti į ekstremalias situacijas ir užtikrinti gyventojų saugumą, su vietos lyderiais aptarė regiono ekonominės plėtros galimybes.
Specialiu lipduku Agnė Bilotaitė pažymėjo pirmąjį priedangos statinį Klaipėdoje – Karalienės Luizės jaunimo centrą Puodžių gatvėje.
Ministrė apsilankė Neringos pasienio užkardoje, taip pat šiuo metu uždarytame Nidos pasienio kontrolės punkte, susipažino su sienos stebėjimo sistema. Operatyviau reaguoti ir veiksmingiau vykdyti sienos stebėjimą pasieniečiams padeda šiemet atnaujinta radiolokacinė sistema bei tarnybinių plaukiojimo priemonių parkas. Ministrė žada, kad pareigūnų aprūpinimui ir toliau bus skiriamas ypatingas dėmesys.
„Nesibaigiančios hibridinės atakos prieš Lietuvą, taip pat Rusijos vykdomas karas Ukrainoje įpareigoja mus būti aukščiausioje parengtyje. Rusija jau seniai Kaliningrado sritį naudoja kaip karinį forpostą, o šiuo metu grėsmės iš anapus sienos yra kaip niekada arti mūsų. Galiu užtikrinti – tiek vandens, tiek sausumos siena su Rusija saugoma sustiprintu režimu“, – sako ministrė.
Jos teigimu, išorinių grėsmių akivaizdoje gyventojų pasirengimas ekstremaliems įvykiams tampa ypač svarbus. Šiuo požiūriu, pasak ministrės, Klaipėdos miesto savivaldybei dar yra kur pasistengti.
Klaipėdos miesto savivaldybė yra numačiusi 38 priedangas, kuriose tilptų apie 7317 arba 4,8 proc. miesto gyventojų, bei 32 kolektyvinės apsaugos statinius, kuriuose tilptų beveik trečdalis gyventojų. Ryškiai geltonu priedangos ženklu pažymėtuose statiniuose karinės agresijos atveju gyventojai galėtų rasti laikiną saugų prieglobstį.
Specialiu lipduku A. Bilotaitė pažymėjo pirmąjį priedangos statinį Klaipėdoje – Karalienės Luizės jaunimo centrą Puodžių gatvėje. Ministrė teigia, kad priedangų tinklą mieste būtina plėsti.
Taip pat ji atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais ekstremalių įvykių mieste daugėja, o civilinės saugos specialistų per mažai. Šiuo metu savivaldybėje tėra užpildyti tik du iš keturių valstybės finansuojamų civilinės saugos specialistų etatų. Ministrė pažadėjo, kad Vidaus reikalų ministerija teiks savivaldybei reikiamą pagalbą ieškant priedangoms tinkamų statinių, taip pat organizuojant pratybas švietimo įstaigose bei informuojant visuomenę. Siekiant pagerinti ekstremaliųjų situacijų valdymą, numatoma dukart (iki 12 etatų) padidinti civilinės saugos specialistų skaičių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Klaipėdos priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje.
Susitikime su Klaipėdos regiono savivaldybių vadovais ministrė A. Bilotaitė pristatė birželio 29 dieną Vyriausybės patvirtintą 2022-2030 m. Regionų plėtros programą, kuriai iš viso skirta daugiau kaip 1,6 mlrd. eurų ES investicijų, iš jų 199,5 mln. – Klaipėdos regionui. Tai yra beveik dukart didesnė suma, nei 2014-2020 m. finansavimo laikotarpiu. Tąkart buvo sudaryta regioninių projektų sutarčių, kurių vertė – 106,3 mln. eurų.
Regionų plėtros programos finansavimo planas, pasak ministrės, jau parengtas ir šiuo metu derinamas su Finansų ministerija.
dievuleliau, ekonomiste valdo vidaus reikalu ministerija… istorikas valdo energetika…. kai konservai prie valdzios tai diletantai uzima ministru postus o moka uz viska tauta.