Dar niekada vieninteliais Klaipėdos plaučiais esantis, ankstesnių miesto gyventojų pasodintas miškas nebuvo taip nudrengtas ir apleistas.
Viskas gražu, kol eini siauru pėsčiųjų takeliu ar važiuoji dviratininkams skirtu taku. O kuo giliau į mišką, tuo dažniau kyla klausimų, kam jis priklauso ir kas jį prižiūri? Atrodo, kad kai kas jame tvarkosi ar elgiasi kaip savo privačiame kieme. Nors ne, greičiausiai savame taip kaip vartotojai nesielgtų.
Į mišką atvažiuoja ir iš kitų gyvenamųjų Klaipėdos rajonų (o kur dar rasite trinkelėmis nepribaigtų žalių plotų?), tačiau didelė žmonių koncentracija šiaurinėje miesto dalyje, pastatyti nauji gyvenamųjų namų kvartalai daro savo. Teisingiau, dalis gyventojų miške daro, ką nori: įsirengia savo pramogų ar treniruočių vietas pagal savo supratimą, kaip savo teritorijoje ant kiekvieno medžio ryškiais ir greičiausiai kenksmingais dažais nužymi kiekvieno žygio kryptis (taip išmarginta didžioji miško dalis ties dragūnų batalionu), ant medžių pritvirtina ir užmiršta susirinkti informacinius orientacinių varžybų lapus.
Vieni įsirenginėja savo asmenines pramogų ir sporto aikšteles, kiti – ant miško paklotės kuria laužus, nors laužavietėms skirtų vietų miške nėra. Bandantiems sudrausti, paaiškinama, kad tai nieko bloga, o fotografuoti „iškylą“ esą draudžia įstatymai. O vienintelis išblukęs kurti laužus draudžiantis ženklas takų pradžioje jiems yra nematomas.
Yra ir kitokių miško vartotojų. Einant senaisiais miško takais, papuoštais naujais, tačiau miškui nepritaikytais informaciniais plonučiais mediniais sveikatingumo takus žyminčiais ženklais (jie žymi tik dar vieno projekto įgyvendinimą, o ne miško, jo takų tvarkymą ir vargu, ar sulauks kitos žiemos), ant jūsų gali užlėkti dviratininkų taką ignoruojantys ekstremalai storomis dviračių padangomis (angl. fatbike), gadinantys ir miško paklotę.
Tai kas gi yra tikrasis arba formalus miško šeimininkas, galintis sudrausminti šiuos vartotojus, nustatyti buvimo jame taisykles? Nes kitaip nereikės ir peticijų prieš Girulių miško kirtimą, geležinkelių plėtrą: mišką nugyvensime arba dar greičiau supleškinsime patys.
Straipsnistei reikėtų paatostaugaut ir atsigaut, mažiau neapykantos jaustųsi straipsniuose.
O Savivaldybei reikėtų pagalvoti ne tik apie aikšteles vaikams… suaugę irgi nori žaisti lygiai taip pat, kaip tie vaikučiai ?
Tai nuomonė. Ne apie aikšteles kalbama, o apie miško naikinimą, nesuvokiat?
Kol buvo udėdijos, jos turėjo galias. Gražiai ir atsakingai stebėjo mišką, rengė poilsio aikšteles. Dabar urėdijų nė, Pajūrio regioninis parkas ir taip darbų turi, o miškininkai buvo tei, kas apeidavo, apžiūrėdavo, realiai dirbdavo… Atsakingų neliko, žurnalistai u-tampomi, kai fotografuoja ką nors. Degraduoja valstybės valdymas ne kitaip…Ar kokiam Simoiniukui Gentvilui kaip Klaipėdoje gimusiam rūpi Grulių miškas? Nejuokinkit, tik pinigai pinigai ir interesai, deja
Orientacininkai miškus myli ir visada palieka juos tvarkingesnius negu rado. Visą inventorių po treniruočių ar varžybų susirenkam, o ant medžių paprastai nieko neklijuojam. Foto esantys ženklai greičiausiai kariškių, kurie tas pratybas ten daro.
Justinas, Orientavimosi sporto klubas „O! Klaipėda”
parašyta Neteisybė del orientacininkų, čia kareivių palikti lapai is Dragūnų bataliono
Tai jums kiekvieną žodį reikia foto pagrįsti?
Tai kam priklauso Girulių miškas?Nesuprantu, kam reikalinga neblogą straipsnį pavadinti tokiu pavadinimu? Tai ir bandykit atsakyti kas rašot. Pagalvokit tik kokia paslaptis? Aišku, kad jį prižiūri ne Kultūros skyrius savivaldybėje. Arčiau A apsaugos skyrius… Tačiau, dar lengviau „spėti” kad G.mišku rūpinasi girininkai-miškininkai. Reiškia yra ir GIRININKIJA. Net gatvė kurioje yra ši tarnyba su viršininku Steponkumi vadinasi Girininkijos gt Maž. kaimelyje.
O kad vargingai atrodo, neatsakingai tvarkomas miškas tai tiesa. Kiekvienas gali tai pamatyti….
Nebaudžiamumas klesti, nes taip patogu, nieko nereikia gaudyti, už nieką nereikia atsakyti. Tai jau senokai tapo politinės ideologijos pagrindu. Ar galimas atvejis, kad belieka tik individualus siekis netapti MUŽIKAIS ?Jau nebeveikia, na tik gyvuliuoja atskiros institucijos iš inercijos, juk gyventi reikia. ŽUVIS PUVA NUO GALVOS.