Per karščiausias šios vasaros dienas ypatingai padidėjęs vandens vartojimas apnuogino vandentvarkos sektoriaus ekologinius iššūkius. Tarp spręstinų problemų – vandens tiekimas į atokias gyvenvietes ar į daugiaaukščių viršutinius aukštus bei papildomas vandens fluoravimas
pajūryje.

Štai 18,5 tūkst. nuolatinių gyventojų neturinčioje Palangoje ne sezono metu geriamojo vandens per parą vidutiniškai prireikia apie 2,5 tūkst. kubinių metrų, tačiau vasarą vandens suvartojimo vidurkis pasiekia per 6 tūkst. kubų, o pikiniais savaitgaliais pašoka iki 11 tūkst. kubų. Dešimtadaliu vandens vartojimas palyginti su praėjusiu metų vasara didėjo ir Šventojoje. Buvo nuspręsta Šventosios vandevietėje įrengti beveik 400 tūkst. eurų kainavusią šiuolaikišką nufluorinimo sistemą, kuri pradėjo veikti vasaros pradžioje. Įdiegta automatiškai valdoma vandens kontrolės sistema patikrina paduodamo vandens kokybę ir šiuos rodmenis iš karto perduoda vandentiekio įmonei.

„Gyvename geriau, gyventojų įpročiai keičiasi, be to ir klimatas šiltėja. Iš vandens suvartojimo rodiklių matome, kad dalis gyventojų antruosiuose butuose, pavyzdžiui pajūryje, gyvena ne tik liepą ar rugpjūtį bet gerą pusmetį. Didėja ir visos Lietuvos paros vandens suvartojimo kiekis vienam gyventojui. Jis per pastaruosius tris metus paaugo 3,6 proc. iki 72,8 litrų per parą. Priimta traktuoti, kad šis rodiklis atspindi šalies gyventojų pragyvenimo lygio augimą“, – pranešime cituojamas Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius.

Pasak jo, pikiniai šių metų suvartojimai signalizuoja ir apie spręstinas problemas – kaip mažesnėmis energetinėmis sąnaudomis nenutrūkstamai tiekti geriamąjį vandenį. Antras signalas – kai kur reikia plėsti ir rekonstruoti nuotekų valymo stotis.

„Tačiau riboti vandens tiekimą, kaip kad atsitiko Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje tikrai nereiks“, – sako LVTA vadovas.

Rugpjūčio pradžioje buvo skelbta, kad dėl karščių vandens naudojimo apribojimai gali būti taikomi 20 mln. britų. Galiojant vandens naudojimo apribojimams gyventojams draudžiama plauti automobilius, laistyti augalus ir vejas, pildyti baseinus.

Lietuvoje giluminio geriamojo vandens tiekimo pajėgumai yra beveik keturis kartus didesni nei dabartinis poreikis. Išžvalgyti geriamojo vandens ištekliai yra dar solidesni.

Pasak asociacijos vadovo, opiausia šio laikmečio problema – nepaliaujamai brangstantys energijos ištekliai.

„Jau dabar akivaizdu, kad dauguma vandentvarkos įmonių 2022 metais dirbs nuostolingai, – minėjo B. Miežutavičius. – Būtina nedelsiant keisti kainų nustatymo metodiką. Valstybė kontroliuodama savo specialios paskirties strategines įmones privalo ne tik reikalauti stabilaus ir kokybiško darbo, bet ir sukurti savalaikį realų kainų nustatymo ir peržiūrėjimo mechanizmą. Tai leistų įmonėms stabilizuoti gyvybinius finansus ir kaip pavyzdys investuoti į aplinkos apsaugą“.