Antradienį Klaipėdoje viešėjusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė teigė, jog iki rugsėjo 1-osios ukrainiečių mokykla atsidaryti Klaipėdoje nebespės, tačiau esą tam ji laiko dar turi laiko iki mėnesio pabaigos.

Taip po susitikimo su miesto ir Klaipėdos universiteto vadovais ji tvirtino žurnalistams.

„Mes turime labai aiškiai pasakyti ukrainiečių tėvams, jog rugsėjo pirmą dieną galimybių mokyklą atidaryti nėra, nes jau liko tik kelios dienos. Sutarties dėl patalpų nėra, taip pat nėra sutvarkyti dokumentai”, – sakė ji.

Kartu J. Šiugždinienė teigė, jog ministerija „padeda ir padės” įsisteigti mokyklai, nes esą tam poreikis yra. Vėliau ji patikslino, jog laiko sutvarkyti visiems būtiniems mokyklos steigimo formalumams dar yra iki rugsėjo pabaigos, kai baigiasi registracija.

Netiesiogiai ministrė davė suprasti, jog aktyvesni ieškant patalpų mokyklai turėtų būti patys steigėjai – viešosios įstaigos „Tarptautinė Ukrainos mokykla” vadovai, nes esą ministerija „nėra nuomos agentūra”.

„Mes jau esame pasitvirtinę keturias programas ukrainiečių kalba, tai nėra jokia problema, padedam ir padėsim (…) Raginu visus ukrainiečių tėvelius ir vaikus registruotis valstybinėse mokyklose, kur dabar yra registravęsi”, – sakė ji.

Ministrės teigimu, mokslu uostamiesčio savivaldybės pavaldumo mokyklose ukrainiečiai esą yra labai patenkinti, šioje srityje Klaipėdai, pasak ministrės, „sekasi labai neblogai”. Kartu ji pripažino, jog kai kuriose mokyklose dėl ukrainiečių vaikų klasės gali būti ir perpildytos.

Ji negalėjo pasakyti, kiek konkrečiai šiuo metu tiek šalyje, tiek Klaipėdoje yra vadinamųjų „neapskaitytų” Ukrainos moksleivių – esą vieni išvyksta, kiti atvyksta, treti mokosi nuotoliniu būdu, bet teigė, jog savivaldybės „rankiniu būdu” šiuo metu skuba juos visus suregistruoti.

„Atviros Klaipėdos” paklausta, ar Lietuvos vyriausybė nežada pasekti Ukrainos ir Latvijos pavyzdžiu, kur, kaip žinia, atsisakoma iš šalies biudžeto finansuoti rusakalbes mokyklas, J. Šiugždinienė teigė, jog Lietuvoje tokių planų kol kas nėra.

„Mes turime visai kitokią situaciją nei Latvija ir Estija, visai kitokius skaičius. Diskusija gali vykti, bet šiuo metu mes turime svarbesnių klausimų – tai ir karas Ukrainoje, ir elektros kainos, ir mokytojų klausimas”, – sakė ministrė.