Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė konkursą dėl skulptūrinės kompozicijos Mykolui Vaitkui, Gargždų miesto garbės piliečiui, idėjos sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugos. 

Konkursas padalintas į du etapus. Pirmojo metu bus išrinkta geriausiai meninius bei kitus reikalavimus atitinkanti skulptūrinės kompozicijos ir jos įgyvendinimo Gargždų miesto parke meninė idėja. Vėliau iš konkurso laimėtojo neskelbiamų derybų būdu bus įsigyta „paminklinio objekto sukūrimo (projektinės dokumentacijos) ir fizinio išpildymo (pagaminimo) bei jo fizinio įrengimo (pastatymo) konkurso teritorijoje, projekto vykdymo priežiūros paslaugos”.

Konkurso sąlygose numatyta, kad vertinat gautus pasiūlymus daugiausia balų 40 bus skiriama už meninę koncepciją ir išraišką, „jos estetinę kokybę”. 30 balų bus vertinamas meninių sprendinių „socialinis paveikumas”. Taip pat bus vertinami meninių sprendinių funkcionalumas, kompozicijos sukūrimo ir išpildymo (pagaminimo) kaina.

Skulptūrinė kompozicija turi perteikti kunigo, Gargždų miesto garbės piliečio, išeivijos rašytojo Mykolo Vaitkaus asmenybę, jo nuopelnus Lietuvai ir „jų reikšmę šiandienai bei ateičiai ir atspindėti keturių vandenų, keturių kultūrų kraštą”.

Skulptūrinė kompozicija turi atspindėti/išryškinti Klaipėdos rajoną, kaip „keturių vandenų kraštą (jūra, marios, upė, ežeras), keturių kultūrų (kuršių, lietuvių, vokiečių , žydų) kraštą, kuriame gimė, gyveno, formavosi, kaip asmenybė Mykolas Vaitkus”.

„Keturios kėdės – kiekviena jų atspindinti vieną iš vandenų, vieną iš kultūrų ir kunigo Mykolo Vaitkaus skulptūra, kviečianti prisėsti ant kėdės, pažvelgti į Minijos upės vingį, paklausyti Mykolo Vaitkaus poezijos”, – rašoma paskelbtuose dokumentuose.

Vertinimo komisijos sprendimas bus privalomas perkančiajai organizacijai. 

INFORMACIJA

Mykolas Vaitkus gimė 1883 m. spalio 27 dieną Gargžduose apsišvietusio siuvėjo šeimoje. Mykolas buvo aštuntas vaikas, jauniausias.

Mokėsi Palangos progimnazijoje, 1903 m. baigė Liepojos gimnaziją, 1906 m. Kauno kunigų seminariją, 1908 m. Peterburgo dvasinę akademiją, 1908-1909 m. studijavo Insbruko universitete. 1909–1913 m. kunigavo Telšiuose. 1913–1914 m. Kaune kartu su Juozapu Skvirecku redagavo žurnalą „Bažnytinė apžvalga“. 1918–1940 m. dirbo Šv. Kazimiero draugijoje, nuo 1938 m. jos pirmininkas. 1919–1925 m. redagavo laikraštį „Ganytojas“, žurnalus „Vienybė“, „Žvaigždė“. Buvo „Dainavos“ bendrovės, kuri leido žurnalą „Baras“, narys. 1936–1944 m. dėstė Kauno kunigų seminarijoje.

1944 m. išvyko į Vakarus, gyveno Austrijoje, Vokietijoje, 1951 m. išvyko į JAV. Paskirtas į Pavtuketo Švč. Marijos parapiją trečiuoju asistentu, per keturis mėnesius išmoko anglų kalbą. Vėliau dirbo Peace Dale.

„Vis tirščiau temsta. Pilkšvi rūko debesiai, tartum nakties vaiduokliai, iš tolo slenka pavėjui Minijos vingiais. Jos krioklys, Ūžiančioji, sriauniai verždamasis per akmenis žemupin, liūdesingai verkia savo amžiną raudą. Atkalnių alkai mąstingai dunkso, susigūžę būriais kalvose bei pilkalniuose, kaip sentėvių karžygiai sąmokslininkai…“, – taip gimtuosius Gargždus jausmingai aprašė šis vienas iš estetinės krypties pradininkų lietuvių poezijoje, dramaturgas, beletristas, katalikiškų laikraščių leidėjas.

Rašytojas ir kunigas būrė aplink save žmones, jam buvo atviros daugelis Kauno ir periferijos namų durų, jis lankė įvairius salonus – tokius kaip dailininko Antano ir jo žmonos Marijos Žmuidzinavičių, Vinco Mykolaičio – Putino, Maironio, o pas save jis taip pat „arbatėlei“ kviesdavo dailininkus, rašytojus, kolegas dvasininkus, teatralus.

Mirė 1973 m. gegužės 20 d. Providense, JAV.