Vienos didžiausių Lietuvoje slaugos specialistus vienijančios profesinės organizacijos – LSSO Klaipėdos skyriaus direktorė Nijolė Saulienė žodžių į vatą nevynioja: „Mes įžvelgiame galimą didžiulę slaugytojo profesijos ir slaugytojų, įgijusių universitetinį išsilavinimą, diskriminaciją.“
Įžvelgia nelygybę
Ilgametė LSSO narė, Klaipėdos krašto direktorė Nijolė Saulienė pasakoja sulaukianti daugybės skambučių ir nusiskundimų iš slaugytojų, įgijusių universitetinį bakalauro ir magistro išsilavinimą.
Slaugos specialistams pasipiktinimą kelia darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka.
Apskaičiuojant darbo užmokestį slaugytojams, remiamasi pernai įsigaliojusia Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties specialiosios dalies punktu – 10.3.5 (dėl darbo apmokėjimo). Jame išdėstyta, jog pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydis yra nustatomas pagal profesinę kvalifikaciją (profesinę grupę).
Štai slaugytojams ir akušeriams, turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nustatomas ne mažesnis nei 70 proc. darbo užmokesčio dydis. Proporcingai apskaičiuojant jį, atskaitos dydžiu imant mažiausią gydytojo vieno etato pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį.
Savo ruožtu inžinerines, technines, ekonomines funkcijas vykdančiam personalui, medicinos psichologams, socialiniams darbuotojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, įskaitant ir farmacijos, įgijusiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nustatomas ne mažiau 80 proc. punktų darbo užmokesčio dydis. Proporcingai apskaičiuojant, atskaitos dydžiu imant mažiausią gydytojo vieno etato pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį (LNSS šakos kolektyvinės sutarties, specialiosios dalies punktas – 10.3.4).
Pasak N. Saulienės, slaugytojus, turinčius universitetinį slaugos bakalauro ar magistro išsilavinimą, žemina darbo užmokesčio apskaičiavimo nevienodumas, mat slaugytojai ir akušeriai sutartyje išskirti atskiru punktu kaip galimai neteikiantys sveikatos priežiūros paslaugų.
„Lietuvoje kuo daugiau absolventų skatinami rinktis slaugos studijas, įgyjant aukštąjį profesinį ar universitetinį bakalauro, slaugos, išplėstinės praktikos ir kitas magistro studijas. Tuomet kodėl nuolatos kvalifikaciją keliantis, išsilavinęs slaugytojas sutartyje nėra priskiriamas sveikatos priežiūros specialistams?“ – retorinį klausimą užduoda LSSO Klaipėdos skyriaus direktorė.
Diskriminuojami tik slaugytojai ir akušeriai?
SAM internetiniame puslapyje nurodoma, kad slauga yra asmens sveikatos priežiūros dalis, apimanti sveikatos ugdymą, stiprinimą ir išsaugojimą, ligų ir rizikos veiksnių profilaktiką, sveikų ir sergančių asmenų fizinę, psichinę ir socialinę priežiūrą.
„Šioje vietoje galima įžvelgti ne tik diskriminaciją dėl mažesnės atlyginimo dalies ir atribojimo nuo sveikatos priežiūros specialistų, bet ir profesijos, išsilavinimo bei teikiamų paslaugų nuvertinimą“, – tvirtina N. Saulienė.
Jos manymu, šį faktą patvirtina ir tai, jog minėtų profesijų darbuotojams bei slaugytojams ir akušeriams su aukštuoju neuniversitetiniu (koleginiu) išsilavinimu pagrindinio užmokesčio pastovios dalies dydis procentine išraiška (60 proc.) yra visiems vienodas. Vadinasi, pasak N. Saulienės, galimai išskirtinai diskriminuojami tik slaugytojai ir akušeriai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
„Minėtame LNSS šakos kolektyvinės sutarties specialiosios dalies punkte dėl darbo apmokėjimo nurodyti specialistai, nenuvertinant jų darbo svarbos, neteikia paslaugų pacientui visą parą kaip slaugytojai ir akušeriai. Tą puikiai įrodė ir COVID-19 pandemija, kuomet besigrumdami dėl pacientų gyvybės priešakinėse linijose kartu su gydytojais stovėjo būtent slaugytojai“, – sako N. Saulienė.
LSSO Klaipėdos krašto vadovė įsitikinus, kad ne tik iš humaniškumo, bet ir iš teisingumo pusės žiūrint, jeigu anksčiau išvardintų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių specialistų su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu pagrindinio atlyginimo pastovios dalies dydžiui apskaičiuoti naudojama 80 proc. proporcija, ir slaugytojoms, turinčioms atitinkamą lygiavertį išsilavinimą, turėtų būti tiek pat.
Lietuvos pažanga – nepakankama
Susiklosčiusią situaciją pakomentuoti sutikusi LSMU Slaugos klinikos vadovė prof. dr. Aurelija Blaževičienė pastebi, jog Europoje galioja skirtingi kvalifikaciniai slaugytojų lygiai. Priklausomai nuo jų išsilavinimo yra priskiriamos skirtingos atsakomybės ir pagal tai nustatomas darbo užmokestis.
„Lietuvoje, kad ir yra padaryta pažanga diferencijuojant slaugytojų atsakomybę, pozicijas bei darbo užmokestį, priklausomai nuo jų išsilavinimo, teisinė bazė vis dar nepakankama. Darbo užmokestis turėtų priklausyti nuo atliekamo darbo sudėtingumo, kompleksiškumo, intensyvumo, ir tai susiję su įgytu išsilavinimu“, – teigia LSMU Slaugos klinikos vadovė prof. dr. Aurelija Blaževičienė.
Be to, pašnekovė atkreipia dėmesį, jog Lietuva turi binarinę slaugytojų rengimo sistemą, kuri kartais sukelia nepagrįstų įtampų ir diskusijų. „Turime įgyvendinti pakopinių kompetencijų koncepciją ir slaugytojų su skirtingai išsilavinimais diferenciaciją darbo rinkoje“, – įsitikinusi prof. A. Blaževičienė.
Sistema demotyvuoja specialistus
Ji teigia, kad Valstybės suplanuotos ir esamos investicijos į specialistų rengimo kokybę, aukštesnes kompetencijas nepasiteisina, nes sistema nepakankamai motyvuoja absolventus per darbo užmokestį, darbo sąlygas ir kompetencijų, atsakomybių plėtrą.
„Jau startinė pozicija stojančiųjų į studijų programas skiriasi – universitetinių studijų slenkstinis balas yra gerokai aukštesnis nei stojančiųjų į neuniversitetines studijas. Ir tai turėtų atsispindėti absolventams baigus aukštąją mokyklą. Ligoninės yra savarankiškos spręsti, kokiu procentu didinti darbo užmokestį slaugytojams, turintiems skirtingą išsilavinimą. Ir čia jau reikėtų atlikti analizę, kuri šalies gydymo įstaiga turi patvirtinusi tvarkas dėl skirtingo darbo užmokesčio ir jų laikosi“, – sako prof. A. Blaževičienė.
Neapdariai pražiūrėjo
LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė sako, jog slaugytojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, reikalavimas apskaičiuojant darbo užmokestį taikyti aukštesnius procentinius dydžius teisingas ir pernai buvo neapdairiai pražiūrėtas pirmame derybų etape.
A. Volodkaitės teigimu, atsižvelgiant į LNSS 2021 m. lapkričio 15 d. šakos kolektyvinės sutarties 11.3 papunktį bei į 2021 m. lapkričio 15 d. kolektyvinių derybų protokolinį susitarimą nuo kovo 1 d. buvo pradėtos SAM ir medikų profesinių sąjungų kolektyvinės derybos dėl LNSS šakos kolektyvinės sutarties papildymo ir (ar) pakeitimo.
LSSO prezidentė supažindina su posėdžių metu derybinės grupės, kurioje dalyvavo SAM, Vyriausybės ir 9 medikų profesinės sąjungos, susitarimu, kad LNSS ŠKS sutartyje reikia pakeisti 10.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„Įstaigos vadovas žemiau išvardintiems darbuotojams pagal profesinę kvalifikaciją (profesines grupes), nustato pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydį, kuris negali būti mažesnis kaip:
10.3.1. gydytojams – 100 proc.;
10.3.2. gydytojams odontologams – 80 proc.;
10.3.3. gydytojams asistentams ir gydytojams odontologams asistentams – 70 proc.;
10.3.4. slaugytojams ir akušeriams su aukštuoju universitetiniu slaugytojo ir (ar) akušerio išsilavinimu – 80 proc.”
Dar LSSO vadovė akcentuoja, kad tokiai galutinei redakcijai pritarė visi derybų dalyviai, įskaitant ir SAM. Tiesa, deryboms pasibaigus, ministerija informavo, kad galutinis susitarimo projektas bus siunčiamas Finansų ministerijai, kuriai patvirtinus, bus organizuotas pasirašymas.
Gegužės 26 dieną medikų profesinės sąjungos raštu kreipėsi į SAM su paklausimu dėl projekto pasirašymo. SAM Teisės skyrius nurodė, kad ministerija, vadovaudamasi Darbo kodeksu, gegužės pradžioje pateikė Finansų ministerijai LNSS šakos kolektyvinės sutarties šalių suderintą susitarimo projektą išvadai gauti. O Finansų ministerija dar gegužės 17 d. nurodė, kad biudžeto rengimo procesas tik prasideda ir atsižvelgiant į tai, jog susitarimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, SAM šiuo metu neturėtų pasirašyti susitarimo.
Reziumuodama A. Volodkaitė teigia, kad pasirašyti susitarimą galima būtų po to, kai bus žinoma, ar bus skirtos papildomos lėšos susitarimui įgyvendinti. SAM po minėtų derybų pakartotinai kreipsis į FM, kad gautų išvadą dėl susitarimo projekto.
„Iki šios dienos nesame gavę naujos informacijos apie planuojamą pasirašymą ar apie sutarties projekto atmetimą. Medikų profesinių sąjungų atstovai planuoja aptarti situaciją ir tartis, kokie gali būti tolesni profesinių sąjungų veiksmai“, – sako LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė.
LSSO planuoja raštu kreiptis į SAM ir kitas valdžios institucijas dėl pagalbos sprendžiant šį klausimą.
KOMENTARAS
SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis
Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties Viešųjų ASPĮ specialioje dalyje yra nustatyti įstaigos darbuotojams pagal profesinę kvalifikaciją (profesines grupes) pagrindinio darbo užmokesčio pastoviosios dalies dydžiai. Dėl kurių abi kolektyvinės sutarties šalys, dalyvaujant devynių profesinių sąjungų organizacijų atstovams, įskaitant ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos atstovę, sutarė kolektyvinių derybų metu.
Atsižvelgiant į tai, kad kolektyvinės sutarties ūalys vieną kartą per metus posėdyje aptaria, kaip vykdoma kolektyvinė sutartis ir tariasi dėl jos pakeitimų ir papildymų poreikio. Iki einamųjų metų kovo 1 d. gali būti pradedamos derybos dėl kolektyvinės sutarties papildymo ir (ar) pakeitimo. Profesinių sąjungų organizacijos kitų metų pradžioje gali teikti svarstymui parengtą siūlymą dėl nuostatų pakeitimo.
Taip tai kokias pareigas beturėtum, užmokestis turėtų priklausyti ką ir kaip dirbi. Ligoninės tebėra sovietinio darbo oazė, kur ,tik esant pažangiam vadovui, darbas organizuojamas progresyviai. Kitais atvejais…. toli nuo privačių įstaigų darbo