Generalinė prokuratūra pranešė, kad praėjusią savaitę jos vadovė Nida Grunskienė ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Deimantė Nikitinienė Aplinkos ministerijoje vykusio darbinio pasitarimo metu su ministru Simonu Gentvilu ir šiai ministerijai pavaldžių institucijų atstovais aptarė jų veiklą bei atsakomybę vykdant teismų sprendimus dėl valstybinėje žemėje savavališkai pastatytų statinių pašalinimo. Tačiau apčiuopiami tokio pasitarimo rezultatai neįvardijami. 

Irenos Šakalienės advokatas teisme aiškino, jog pavyko rasti tik tokį rangovą, kuris sutiko baigti priestato griovimo darbus iki rugpjūčio 31-osios, tačiau jis tebestovi net nepajudintas ir šiandien. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasitarimą Aplinkos ministerija inicijavo po to, kad šių metų liepos 27 d. generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi raštu į premjerę informuodama apie konkretų neteisėtų statybų atvejį Klaipėdoje, jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, imperatyviai nurodantį nugriauti dviejų aukštų su mansarda priestatą, ir Aplinkos ministerijos bei šiai ministerijai pavaldžių institucijų „pasyvumą vykdant šį teismo sprendimą”.

„Rašte premjerei buvo pateikta detali informacija apie tai, kaip daugiau nei metus atsakingos valstybės institucijos, kurios privalėjo nedelsiant imtis aktyvių veiksmų ir užtikrinti, kad įsigaliojus teismo sprendimui neteisėtai pastatytas statinys būtų realiai nugriautas per 3 mėnesius, o valstybė vėl galėtų naudotis atlaisvintu žemės sklypu, iki dabar vykdo formalų susirašinėjimą, nurodydamos, kad, neva, trūksta aiškumo, kaip tiksliai turėtų būti griaunamas statinys, kai jis nėra naujas, bet rekonstruotas, ir vengia atlikti joms tiesiogiai pavestas vykdyti funkcijas”, – rašoma prokuratūros pranešime spaudai.

Jame minimas atvejis – tai jau buvusios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės statybos.

„Atvira Klaipėda” jau ne kartą rašė, kad nurodymas griauti pastatą atsirado po to, kai Generalinė prokuratūra buvo pradėjusi tyrimą dėl istoriniame K. Donelaičio g. 12 name visas patalpas įsigijusios I. Šakalienės šeimos ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sudarytų sandorių su žemės sklypais bei pradėtų statybų ir perdavė bylą teismams. Įsiteisėjusiu Apeliacinio teismo sprendimu buvo panaikinti trys NŽT įsakymai dėl sklypų pardavimo, o leidimas rekonstruoti statinį pripažintas negaliojančiu visa apimtimi. Teismas nurodė, kad pastato griovimo darbus lygiomis dalimis turi finansuoti I. Šakalienė ir NŽT. I. Šakalienė rašė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau jis nepriėmė jo svarstyti.

Kadangi suėjus terminui priestatas vis nebuvo pradėtas griauti, pernai spalio 15 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, o antstolė kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teimą, kad šis skirtų baudą I. Šakalienei. Pastarosios advokatas teisme aiškino, jog pavyko rasti tik tokį rangovą, kuris sutiko baigti darbus iki rugpjūčio 31-osios. Vasarį šis teismas paskyrė I. Šakalinei 3 eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo įvykdymo dieną, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) minėtojo Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo neskundė.

„Šiuo metu, praėjus daugiau nei metams nuo teismo sprendimo, minimas statinys tebestovi, o atsakingos institucijos, prokuratūros vertinimu, nesiima būtinų veiksmų. Generalinės prokurorės manymu viešasis interesas negali būti apgintas, kai to reikalaujantis teismo sprendimas dėl valstybės bei visuomenės interesus privalančių atstovauti institucijų pasyvumo lieka realiai neįgyvendintas, tai žlugdo žmonių pasitikėjimą valstybe ir teisingumu”, – teigiama prokuratūros pranešime spaudai. 

Koks gi buvo konkretus viso šio pasitarimo rezultatas, jame nerašoma. 

Aplinkos ministras S. Gentvilas „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad VTPSI visada pati imasi griauti pastatus, kai kalba eina apie naują statybą. Rekonstrukcijos atvejais, kaip ir I. Šakalienės objekte, siekiama, jog tai nelegalų statinį nugriautų jos savininkas.  

„Jei tai nevyksta, po pusmečio grįžtama į teismus, kad jie didintų baudą ir taip didintų spaudimą įvykdyti sprendimą”, – sakė ministras. 

Anot jo, visgi numatoma keisti teisės aktus, kad rekonstrukcijos nebūtų galima prilyginti naujai statybai, kaip kad dabar nutinka gana dažnai. Pasak S. Gentvilo, jau yra parengtos pataisos, kad tuo atveju, jei esamo pastato tūris keičiamas daugiau nei 50 proc., tai jau bus laikoma nauja statyba.