Po kelerių metų blaškymosi, ką gi daryti su dar 2015 metais ištuštėjusiu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastatu (buvusiais teismo rūmais) Jūros gatvėje, vėl grįžtama prie pozicijos, kad jį reikia tiesiog bandyti parduoti.

Tokią poziciją Klaipėdos miestiečių draugijai skirtuose atsakymuose išdėstė ir Finansų ministerija, ir dabartinis komplekso valdytojas Turto bankas.

Nežinomybės epopėja

Neogotikos stiliaus pastatų kompleksas buvo pastatytas 1862 m. Centrinėje pastato dalyje tada įsikūrė prisiekusiųjų teismas, dešinėje – teismo įstaigos. Čia buvo ir kalėjimo kameros. 1898 m. buvo pristatytas priestatas, kuriame buvo įrengti butai tarnautojams, atskiras sektorius moterims. Dar buvo pastatytos dirbtuvės. Nuo 1885 m. minėtame komplekse veikė Apygardos teismas.

1945 m. sovietinė valdžia čia įkūrė Klaipėdos kalėjimą, kuris šioje vietoje veikė iki 1960-ųjų. Po to pastate įsikūrė milicija, o atgavus nepriklausomybę – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

Dėl prastų sąlygų buvo nutarta komisariatui statyti naują pastatą ir šis kompleksas Vyriausybės nutarimu 2007 m. buvo įtrauktas į
parduodamų pastatų sąrašą, kad už jį gautomis lėšomis būtų galima finansuoti naujo komisariato statybą. Taip komplekso valdytoju tapo Turto
bankas.

Policininkai iš Jūros gatvės į naująjį komisariatą Kauno gatvėje išsikraustė 2015-ųjų rugsėjį ir nuo tada paveldosauginis kompleksas stovi tuščias.

Aukcionuose Turto bankui pavyko parduoti tik porą aplinkinių pastatų, o pats didysis kompleksas 2016-2017 metais nesulaukė pirkėjų. Pirmajame aukcione pradinė jo kaina siekė 2,17 mln. Eur, vėliau ji buvo sumažinta iki 1,95 mln. Eur, trečią kartą – iki 1,757 mln. Eur, ketvirtame aukcione – jau siekė tik 850 000 Eur.

Sulaukusi dalies menininkų kreipimosi Klaipėdos savivaldybė 2017-ųjų rudenį ėmėsi konkrečių žingsnių, siekdama perimti kompleksą ir įkurti čia vadinamąją menininkų meką. Atitinkamą sutikimą perimti tokį turtą miesto Taryba išreiškė 2017 m. spalį. Vėliau buvo parengtas mainams Vyriausybei 12 siūlomų objektų sąrašas – Taryba 2018-ųjų kovą sutiko juos perduoti centrinei valdžiai.

Tačiau tuometinė Sauliaus Skevernelio vyriausybė nusprendė, jog visgi geresnis variantas gali būti šio komplekso pritaikymas uostamiestyje veikiantiems teismams. Jos nuomonės nepakeitė ir Klaipėdos menininkų rengta protesto akcija, ir kreipimasis į įvairias institucijas.

„Išaiškėjo, kad Jūros g. 1 esančio pastato klausimas grįžta į pradinį tašką. Vyriausybėje priimtas sprendimas, kad Teisingumo ministerijai šis pastatas netinkamas, tad statinys grįžta Turto banko dispozicijon, nors realiai per visą tą laiką niekur iš ten ir nebuvo iškeliavęs”, – pernai spalį savivaldybės pranešime po susitikimo su teisingumo ministre cituotas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Tačiau Turto banko atstovai tada „Atvirai Klaipėdai” suskubo neigti, kad jau yra priimtas konkretus sprendimas, kaip elgtis su šiuo kompleksu. Esą tai bus aišku tik tada, kai kai Finansų ministerija patvirtins atnaujintą Turto banko 10-ies metų (2022-2031 m.) investicijų planą.

Vizija – ant prekystalio

Istoriniam kompleksui ir toliau skendint nežinioje, į atsakingas institucijas su prašymu paspartinti jo panaudos klausimo sprendimo eigą ir kuo greičiau skirti finansavimą tvarkymo darbams šį rugpjūtį kreipėsi Klaipėdos miestiečių draugija.

Šiomis dienomis ji sulaukė atsakymų ir iš Finansų ministerijos, ir iš Turto banko.

Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus patarėjas Erik Čižiūnas draugiją informavo, kad norint pastatą pritaikyti teismų poreikiams, būtų reikėję skirti 20 mln. eurų ir tokia perspektyva lyginant su naujo pastato statyba buvo įvertinta kaip finansiškai ir ekonomiškai nenaudinga, nes, turimais skaičiavimais, naujo pastato statyba Kauno gatvėje atsietų 10,255 mln. eurų. Tad jau yra parengtas ir artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybei svarstyti sprendimas būtent dėl tokių statybų.

„Kadangi pastatas Klaipėdoje, Jūros g. 1 yra nenaudojamas ir valstybei generuoja tik išlaidas, nes yra netinkamas naudoti, taip pat įvertinus tai, kad nei viena valstybės institucija nesikreipė dėl šio pastato perdavimo valdyti patikėjimo teise, taip pat nėra duomenų, kad buvo gauti prašymai dėl pastato panaudos <…> pastatą siūloma įtraukti į Viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą ir jį parduoti viešame aukcione”, – rašoma Finansų ministerijos atsakyme.

Analogiški teiginiai dėstomi ir Turto banko direktoriaus Mindaugo Sinkevičiaus pasirašytame atsakyme bendrijai.

„Jūros 1 yra įtrauktas į Vyriausybei pateiktą nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 163 „Dėl viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kurį patvirtinus, Jūros 1 bus rengiamas pardavimui ir parduodamas viešojo aukciono būdu, o gautos lėšos bus pervestos į Valstybės biudžetą”, – rašoma šiame atsakyme.