Saulėtą antradienio vakarą Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje buvo atidarytas 87-asis sezonas bei atskleista, kokios premjeros laukia žiūrovų.
„Šis sezonas, bent jau man asmeniškai, bus pats įdomiausias. Pagal tai ką mes kursim ir kas pas mus kurs, aš su tokia tįstančia seile laukiu šito sezono“, – emocijų neslėpė teatro vadovas Tomas Juočys.
Šiais metais teatras kviečia keliauti – atrasti įdomius, įtraukiančius, ne visada patogius, bet visada praturtinančius naujus sielos pasaulius.
Pirmoji pristatyta premjera – lenkų režisierės Agatos Dudos-Grač spektaklis „Meilė“. Spektaklio veiksmas vyksta nežinomame pasaulio užkampyje. Jame gyvena žmonės – neturtingi, įtariai žiūrintys į visokias naujoves, užstrigę savo krikščioniškai pagoniškoje mitologijoje. Gyventojų kaime likę nebedaug, o tie, kurie liko, persipynę vienas su kitu sunkiai atnarpliojamais giminystės ryšiais. Kartais atrodo, kad ir jie patys nelabai tas giminystes atseka – gal todėl vadina vienas kitą ne itin pagarbiomis pravardėmis. Ir kaip kiekvienoje uždaroje bendruomenėje, čia knibždėte knibžda slaptų nuodėmingų meilių, giliai slepiamos neapykantos ir svajonių apie kerštą už senas nuoskaudas.
Spektaklio „Meilė“ repeticija. Klaipėdos dramos teatro nuotr.
Klaipėdos teatro žiūrovams lenkės pavardė jau gerai žinoma – pernai Klaipėdos dramos teatre pastatytas jos spektaklis „Tarp Lenos kojų, arba „Švenčiausiosios Mergelės Marijos mirtis“ pagal Mikelandželą Karavadžą“ tapo vienu didžiausių teatrinių įvykių, buvo rodomas tarptautiniuose teatro festivaliuose Lenkijoje ir Vengrijoje. Režisierė pati rašo scenarijus savo spektakliams, kuria scenografiją ir kostiumus. Jos kultūrinis akiratis ir temų laukas – milžiniškas: nuo baroko dailės iki mūsų dienų gūdžios provincijos, užribio žmonių gyvenimo.
Naujausiame A. Dudos-Grač spektaklyje bus daug tragizmo ir daug juoko. Daug žiaurumo ir daug užuojautos. Tiesmuko brutalumo ir filigraniško subtilumo. Bus daug meilės – ir daug mirties. Pirmieji pasirodymai vyks spalio 1-ą ir 2-ą bei 4-ą ir 5-ą dienomis.
Antroji naujiena – lenkų režisieriaus Michalo Borčucho spektaklis apie lietuvių kilmės filmų kūrėją Joną Meką. Detalės dar nėra atskleidžiamos, tačiau jau aiškūs du personažai – J. Meką vaidins Darius Meškauskas, o jo brolį Adolfą – Rimantas Pelakauskas. Premjera vyks gruodžio 9-10 dienomis.
Trečiasis pristatytas spektaklis – Jokūbo Brazio „Storas sąsiuvinis“, pastatytas pagal vengrų kilmės rašytojos Agotos Kristof romaną. Įprastą dvynių Luko ir Klauso gyvenimą su mama dideliame mieste nutraukia prasidėjęs karas. Mama brolius iš miesto atveža į saugesnę vietą – senelės namus šalies provincijoje. Bet ir čia nėra saugu. Tiek siaubinga karo metų aplinka, tiek ir pati senelė primygtinai rodo – gyvenimas pasikeitė, ir teks arba žūti, arba išmokti gyventi žiauriame bei negailestingame pasaulyje. Ir dvyniai pradeda mokytis išgyvenimo. Jie mokosi stebėdami aplinką, bet bene daugiausiai išmoksta iš senelės, žmonių ne be priežasties vadinamos ragana. Ši premjera turėjo įvykti dar gegužės 6-7 dienomis, tačiau buvo atšaukta dėl aktoriaus traumos. Pirmieji seansai planuojami vasario 10-11 dienomis.
Paskutinė premjera teatro salėje pasirodys tik kitų metų kovo viduryje ar pabaigoje. Tai – rusų režisieriaus Dmitrijaus Krymovo spektaklis „Krymas“. Olgos vaidmenį atliks Samanta Pinaitytė.
Klaipėdos dramos teatre taip pat vyksta kūrybiškumo ugdymo užsiėmimai ukrainiečių vaikams. Pasak pedagogių Olenos Kuprinos ir Katerynos Shaznievos, vaikai čia ateina traumuoti, jų piešiniuose vyrauja tamsios spalvos, kas antras pokalbis vis apie karą. Tačiau šie užsiėmimai jiems tikrai padeda, čia jie susiranda draugų, keičiasi jų požiūris ir pasaulio suvokimas, piešiniuose atsiranda šviesios spalvos. Tai, kad jie juokiasi, žaidžia kartu ir kalbasi, jau yra didelis pasiekimas, tikina su jais dirbančios dvi pedagogės.
Sezono pristatyme teatro studijos vaikams vadovė Kamilė Andriuškaitė kvietė į pernai gausią publiką surinkusią pirmąją savo premjerą – spektaklį „Tylenio kepyklėlė“. Šiais metais spektaklis jau ruošiasi į gastroles. Jaunieji teatro entuziastai ne tik mokosi, bet esant galimybei dalyvauja ir teatro spektaklių kūrime (studijos auklėtinius jau galima pamatyti E. Senkovo spektaklyje „Varovai“, bei J. Klatos spektaklyje „Borisas Godunovas“).
„Savo lūkesčius mes įgyvendinom. Savaime, tikslas nėra įvykdyti planą, tikslas yra kiekvienais metais augti. Ir jeigu mes padarom kažkokį žingsnį į priekį ir mes augam, tai viskas yra puiku. Manau, kad buvo geras sezonas. Įdomus sezonas mums visiems, su daug įvairių iššūkių, kuriuos praėjom“, – prieš tai buvusį sezoną apibendrino teatro vadovas.
Nelabai supratau, kuo džiaugiasi teatro vadovas? Naujienų nedaug, vyrauja lenkų režisierių pastatymai su karais ir liūdnais apmąstymais. Lietuviškos ar klasikinės dramaturgijos pastatymų kaip nebuvo, taip ir nėra, matyt, per brangu už autorines teises mokėt, o gal ir aktoriai į tokias meno viršūnes nebeįkopia. Ponas Jočy, kada į Klaipėdos dramos teatrą bus galima ateiti su vaikais, moksleiviais klasėmis grožio ir šviesos pasisemt? Spektaklių vaikams be Lenos kojų seniai nestatot.