„Vade, grįžtat su turtu”, – taip miesto meras Vytautas Grubliauskas palydėjo Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos vadą jūrų kapitoną Giedrių Premenecką, kai miesto Taryba ketvirtadienį po ilgų diskusijų pritarė sprendimui be jokių išlygų perduoti kariuomenei pastatą Priešpilio g. 2. Balsuojančių prieš nebuvo, o balsuojant susilaikė tik Ela Andrejeva, Alina Velykienė ir Judita Simonavičiūtė.
Atsakinėdamas į Tarybos narių klausimus G. Premeneckas sakė, kad šio pastato, pastatyto nebesančios, bet planuojamos atkurti Ordino pilies vakarinės kurtinos ribose, „lokacija ir vaizdas atitinka mūsų viziją”. Pasak jo, šis pastatas 30 metų stovėjo tuščias, o kariuomenė planuoja jame sukurti „gražų ir jaukų kampelį kariškiams bei visuomenei”. Kapitonas tikino suprantąs, kad paveldo objekto rekonstrukcija užtrunka ilgai, tačiau kariuomenė turi suplanavusi 2,5 milijonų eurų tokiems objektams tvarkyti. Ir po perdavimo procedūrų planuoja veikti greitai.
Pasak jo, nereikia būgštauti, kad perėmusi šį pastatą kariuomenė jį užvers visuomenei. Jis priminė, kad Karo muziejus Kaune – taip pat kariuomenės nuosavybė, bet yra atviras visiems.
Tarybos nariai iš esmės neprieštaravo dėl tokio sprendimo esmės, tačiau diskutavo dėl pastato perdavimo sąlygų, rūpinosi jo atkūrimo garantijomis. J. Simonavičiūtė kėlė klausimą, ar Karininkų ramovės atsiradimas nesutrukdys atkurti piliavietės vakarinę kurtiną. Būta būgštavimų ir dėl to, ar po pastato perdavimo kariuomenė bendradarbiaus su savivaldybe.
A. Velykienė pastebėjo, kad savivaldybės strateginiuose planuose šiam objektui yra numatyta kitokia paskirtis. Ji stebėjosi, kodėl kariuomenė nori savivaldybės turto, nors valstybės Turto bankas turi Klaipėdoje daug turto, kurio valstybės reikmėms nebereikia.
„Mes atsisakome savo ambicijų, savo patvirtintų dokumentų, – Liberalų frakcijos vardu kalbėjo ji. – Duok Dieve, kariuomenė jį (pastatą) per 10 metų rekonstruos”.
„Daug jeigu”,- sakė ir Lina Skrupskelienė, tarsi apibendrindama visos frakcijos abejones.
Tėvynes sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir „Vardan Klaipėdos“ frakcijos prie šio Tarybos sprendimo pasiūlė ir protokolinio pavedimo projektą, kuriam nebuvo pritarta.
Juo norėta įpareigoti Savivaldybės administraciją, išduodant projektavimo sąlygas gamybinio pastato Priešpilio g. 2, Klaipėdoje, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui, „numatyti sąlygą skelbti architektūrinį konkursą ir jo techninėje užduotyje kelti sąlygą įvertinti įtaką Klaipėdos miesto strateginiam ateities projektui – piliavietės kurtinos atstatymui”.
„Atvira Klaipėda” anksčiau pranešė, kad kariuomenė dar praėjusių metų pradžioje kreipėsi į miesto merą prašydamas perduoti kariuomenei pastatą Priešpilio g. 2, tačiau tik dabar Savivaldybės administracija parengė atitinkamą sprendimo projektą. Prašyme teigiama, kad „priešingai negu kitų Lietuvos valstybės didmiesčių karinių įgulų atstovai”, Klaipėdos įgula neturi savo Ramovės, „kurioje būtų galimybė užtikrinti karių dvasinį ir kultūrinį ugdymą”.
INFORMACIJA
Pastato Priešpilio g. 2 bendrasis plotas – 954,3 kv. m, pradinė vertė – 5,8 tūkst. eurų. Tokia pati ir likutinė vertė. Šiame pastate esančias patalpas Mažosios Lietuvos istorijos muziejus naudoja kaip sandėlį. Piliavietėje šis pastatas atsirado 1923-1924 m. ir tarnavo kaip „Neptūno“ irklavimo bazė. Tiesa, tarpukariu irklavimo bazė buvusi vieno aukšto, o sovietmečiu ant senojo pastato buvo pastatytas antrasis aukštas. Tačiau ir jis laikomas kultūros paveldu.
Klaipėdos miesto savivaldybės nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo taryba pernai spalį konstatavo, kad be esminių tūrio pakeitimų (išlaikant dabartinius du aukštus) pastatas yra tinkamas transformuoti į Ramovę.
Velykienei ir kitiems reiktų priminti, jog turbūt 1993-aisiais ta pati Krašto apsauga miestui atidavė Karininkų ramovę, kur dabar Koncertų salė įsikūrusi. Aną lyginti su dabar gaunama lyginti nelabai derėtų, bet velykienei ir tam ryžam Tarybos nariui pūstažandžiui, kurio pavardės nepamenu, kad tik patriukšmaut…