Lietuvos jūrų muziejuje atidaryta paroda apie dviejų nuskendusių laivų tyrimus.

„Ši paroda yra tarsi apie praeitį, bet iš kitos pusės, ji yra apie dabartį. Šie laivai mums primena, ką palieka karai. Šiomis dienomis tai yra itin svarbu, kad mes suvoktumėme apie karo ilgalaikes pasekmes“, – parodą pristatė jos kuratorius, muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Edvinas Ubis.

Vienas iš rastų ir tirtų laivų – krovininis „Elbing IX“, pastatytas 1913 m. Vokietijoje. Laivu reguliariai gabenta geležis, anglis ir mediena Baltijos jūroje. „Elbing IX“ ant vandens paviršiaus išbuvo neilgai – vos po metų buvo išsiųstas gelbėti tuometinio didžiausio Vokietijos karinio laivyno kreiserio „Friedrich Carl“, prie Klaipėdos krantų užplaukė ant minos ir nuskendo, tačiau žuvo vos vienas įgulos narys.

Šio krovininio laivo netektis buvo ženklas kitam į pagalbą atskubėjusiam kreiseriui apie minų lauką ir tai padėjo išvengti apie tūkstančio žmonių netekties.

Antras radinys – taip pat krovininis laivas, ne kartą keitęs savininką. „Edith Bosselmann“ buvo pastatytas 1925 m. Danijoje, kompanijos „Maersk“ pirmtako užsakymu. Šio laivo likimas gana panašus – 1942 m. plaukdamas iš Gdansko į Liepoją jis kliudė SSRS miną netoli Klaipėdos ir nuskendo. Apie laivo netektį sužinota tik po savaitės Kuršių nerijoje radus gelbėjimosi valtį. Jo 15 asmenų įgulai išsigelbėti nepavyko.

„Įdomi detalė, kad šiame laive buvo panaudotas anksčiau statyto laivo varpas. Jis priklauso visai kitam laivui, kuris yra nuskendęs Šiaurės jūroje“, – pasakojo parodos kuratorius.

Unikaliausi parodos eksponatai – iš Baltijos dugno iškelti ir laiko beveik nepaliesti abiejų šių laivų varpai, padiktavę ir pačią parodos idėją.

„Varpas – vienas iš laivo simbolių. Jei randi laivo liekaną kartu su varpu, reiškia, tas laivas anksčiau nebuvo tyrinėtas, nes yra mėgėjų išsirinkti detales iš laivų ir vėliau parduoti juodojoje rinkoje“, – komentavo E. Ubis.

Parodoje taip pat galima išvysti ir šių laivų paveikslus, autentiškas nuotraukas iš 50-80 m gylyje atliktų tyrimų, kitus povandeninio kultūros paveldo reliktus.

Pasak archeologo Vlado Žulkaus, iki tyrimų buvo žinomos tik laivų buvimo vietos ir turimi sonarų nuskenuoti vaizdai. Nebuvo aišku nei kokie ten laivai, nei jų istorijos ar kitos detalės. Archeologas džiaugiasi Sabine Kerkau komandos darbu – narų padarytos nuotraukos ir vaizdo įrašai yra svarbus šaltinis. Jie taip pat identifikuoja laivus, kruopščiai surenka laivų istorijos medžiagą.

Vaizdo projekcijas parodai sukūrė jau ne pirmą kartą su muziejumi bendradarbiaujantis meno kūrėjas Rimas Sakalauskas. Vaizdo instaliacija siekia atkurti laivo „Elbing IX“ paskutinio reiso ir katastrofiškos baigties atmosferą.

Po vandeniu esančius laivus bus galima pamatyti ne tik nuotraukose. Projekto partneriai „Baltic Sea Heritage Rescue Project“ parodai pagamino šių laivų modelius. Modeliai pagaminti 3D spausdinimo technika iš organinių medžiagų, pabrėžiant tvaraus vartojimo svarbą. Tvarumo principais grindžiamas ir bendras parodos įrengimas – pritaikytos anksčiau gamintos ir kitose muziejaus parodose naudotos ekspozicinės priemonės.

Paroda akcentuos ir ekologines problemas, nes „Baltic Sea Heritage Rescue Group“ renka ir šalina ant nuskendusių laivų esančius žvejybinius tinklus, kuriuose kasdien žūsta jūrų gyvūnai. Įgyvendinant šias veiklas ir atsirado galimybė surinkti unikalią medžiagą apie Lietuvos jūriniuose vandenyse slypintį kultūros paveldą ir pristatyti bent dalį Baltijos dugnan nugrimzdusių istorijų. Narų entuziastų (jie patys finansuoja savo laisvalaikio veiklą) ir muziejininkų pastangomis šių laivų gyvenimas tęsiasi.