Viena šeima dėl Klaipėdos rajono savivaldybės veiksmų atsidūrė itin skaudžioje situacijoje – svetimas žmogus buvo palaidotas jos kapavietės ribose. Dėl to žmonėms atimta galimybė ateityje greta mirusiojo palaidoti visą amžių su juo gyvenusią našlę.

Klaipėdos rajono valdininkai dėl to kol kas tik skėsčioja rankomis, bet žada ieškoti sprendimų. Pagelbėti taip nukentėjusiems asmenims negali ir prokuratūra.

Situacija iki teisės aktus pažeidusio naujo palaidojimo…

… ir po jo. Svetimo žmogaus kapas atsidūrė dvivietėje šeimos kapavietėje.

Prireikė skundo

Klaipėdietė Dovilė „Atvirai Klaipėdai” pasakojo, kad šiemet sausį mirus jos Plikiuose gyvenusiam tėčiui iš Kretingalės seniūnijos gavo leidimą naujai dvivietei (2,8×2,5 m) kapavietei Plikių kapinėse, kad ateityje čia galėtų būti palaidota ir jos mama.

Negerus ženklus ties tėčio kapu ji pastebėjo jau gegužę – moteris rado ištrauktus kuoliukus, žyminčius jos šeimos kapavietės ribas, ir perkeltus į kitas vietas, arčiau tėčio kapo. Atstačiusi tuos kuoliukus į vietas dar po savaitės moteris rado juos įsmeigtus į tėčio kapą. Kreipusis raštu į Kretingalės seniūną Žigintą Narmontą Dovilė sulaukė atsakymo, kad jai yra išduotas leidimas „šeimos kapavietei, 7 kv. m. tai yra 2.5 m x 2.8 m”, o kas kalinėja kuoliukus seniūnijai nežinoma.

Šokas moterį ištiko kapinėse apsilankius rugpjūčio pabaigoje – šeimos kapavietės ribose buvo palaidotas visiškai svetimas žmogus. Moteris sakė, kad jos mama yra prieš kremavimą, tad tokia savivalė atėmė galimybę jai ateityje būti palaidotai šalia vyro, su kuriuo kartu nugyveno ilgus metus.

Dovilė raštu kreipėsi į Kretingalės seniūniją prašydama perlaidoti svetimą žmogų ir atstatyti jos šeimos kapavietės ribas. Galiausiai moteris sulaukė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko atsakymo, kuriame tiesiog konstatuojama, kad problemos nėra kaip išspręsti.

„Paaiškėjo, kad buvo sumaišytos kapaviečių pusės. 2021-10-11 išduotame leidime Nr. V20-21 nurodyta, kad R. Š. kapavietė yra vienvietė. Tačiau, be jokių derinimų su Kretingalės seniūnija, buvo savavališkai padidinta kapavietė iš vienvietės į dvivietę ir uždėtos granitinės plokštės, kurios yra dvivietės kapavietės išmatavimų. Nesant A. J. kapavietės žyminčių kuoliukų, buvo klaidingai sužymėtos A. P. kapavietės ribos, ko pasekoje Jūsų tėvo A. J. kapavietė sumažėjo 30 centimetrų, t.y. kapavietės dydis dabar yra 2,50 x 2,50 m. Susidarius šiai situacijai, atstatyti kapavietės į dvivietės kapavietės nustatytas ribas nėra galimybės. A. P. artimieji informuoti apie esamą situaciją ir supranta, kad tokia situacija susidarė dėl šalimais esamos (Nr. 220 R. Š.) kapavietės savavališko padidinimo. Jie sutinka su kapavietės sumažinimu iki 2,40 x 2,50 m, tačiau nesutinka su palaikų perlaidojimu”, – rašoma atsakyme.

Pasak Dovilės, tas galimas neteisėtai atsiradusios kapavietės sumažinimas 40 cm problemos nesprendžia, nes naujas kapas yra per arti jos tėčio amžino poilsio vietos, o ir bendras plotis tarp savavališkai padidintos ir jos tėčio kapavietės yra tik 4,97 m, kai dviem dvivietiems kapavietėms reikia 5,6 m pločio sklypo.

„Iš esmės ne žemės sklypo man reikia, man reikia bent raštiško patvirtinimo, kad mirus mamai ji tikrai galės būti palaidota šalia tėčio. Duok dieve, ji gyvens dar 25 metus ir tada jau būtų galima laidoti virš tėčio palaikų, bet jei ji mirtų ankščiau, turėčiau laidoti kažkur atskirai?” – kalbėjo pašnekovė.

Ji sakė, kad šioje situacijoje itin skaudina ir tai, kad nesulaukė net atsiprašymo nei iš seniūnijos, nei iš savivaldybės. Anot moters, seniniūnijoje su ja net bendrauta gana arogantiškai, konstatuojant, kad viskas taip ir liks arba jos kapavietė bus sumažinta iki vienvietės.

Minėtasis savivaldybės atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Dovilė praėjusią savaitę tai ir padarė – pateikė skundą komisijai ir prašo panaikinti atsakymą bei įpareigoti savivaldybę atstatyti jos šeimos dvivietės kapavietės ribas.

Savo skunde moteris akcentuoja ir aplinkybę, kad duodama leidimą tokiai naujai kapavietei savivaldybė pažeidė ir savo pačios nustaytas Žmonių palaikų laidojimo, kapinių tvarkymo bei lankymo Klaipėdos rajone taisykles, kurių 22 punktas numato, kad „kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitų asmenų palaikus leidžiama tik esant rašytiniam atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens sutikimui”.

Dar ieškos išeities?

Kretingalės seniūnas Ž. Narmontas „Atvirai Klaipėdai” išdėstė tą pačią tokios klaidos atsiradimo versiją – programoje šalia Dovilės tėvo kapo buvo vietos dar vienai dvivietei kapavietei, bet šalia šios vietos buvusio vienviečio kapo prižiūrėtojai savavališkai jį padidino iki dviviečio ir taip sumažėjo bendra laisva teritorija.

„O ką daryti dabar? Nežinau. Perlaidojimas be teisėsaugos institucijų jau neįmanomas, nors laisvų vietų yra ir netoli. Yra galimybė ir pastumti karstą jo neiškeliant, bet turi sutikti artimieji. O jie nesutinka. Bus dar pasitarimas savivaldybėje, ką daryti toliau. Pirma tokia situacija”, – kalbėjo seniūnas.

„Klaidą pripažįstame, tai labai nemaloni situacija, jautri tema. Bet būtina tai išspręsti. Tarsimės su teisininkais”, – žadėjo Klaipėdos rajono savivadybės administracijos direktorius S. Karbauskas.

Prokuratūra padėti negali

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 25 str. 5 d. dalis numato, kad palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimas arba prokuroro nurodymu. Ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas.

Visgi prokurorai tvirtina, kad šioje situacijoje dėl savivaldybės klaidos nukentėjusiems žmonėms padėti niekuo negali.

Pasak Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Žilvino Šiurnos, prokuratūra palaikų ekshumavimą vykdo tik Baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – oficialiai palaidotas lavonas gali būti ekshumuotas tik tuo atveju, kai yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, siekiant nustatyti aplinkybes reikšmingas atliekant ikiteisminį tyrimą.

„Šiuo atveju asmenys turėtų kreiptis į teismą, kuris išspręstų situaciją teisinėmis priemonėmis ir priimtų sprendimą pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Minimu atveju yra prielaidos ginčyti savivaldybės sprendimą ir teismas tai spręstų teismo proceso metu, tačiau dėl to turi kreiptis suinteresuotas asmuo. Šiuo atveju nėra prielaidų ir prokuratūros funkcijoms priskirto viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, kadangi tai yra asmeninio pobūdžio ginčas ir teisės aktai nenumato galimybių šį ginčą spręsti prokuratūrai valstybės suteiktais įgaliojimais viešojo intereso įgyvendinimo srityje”, – aiškino Ž. Šiurna.