Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Ūmios psichiatrijos skyriuje taikyta itin efektyvi elektros impulsų terapija per COVID-19 pandemiją buvo nutraukta. Matydami šio gydymo metodo reikalingumą ir naudingumą tam tikriems pacientams, psichiatrai šios procedūros taikymą atnaujino.

„Elektros impulsų terapija yra efektyviausias gydymo metodas pacientams, sergantiems sunkia depresija, kuri pasireiškia psichozine simptomatika, esant aukštai savižudybės grėsmei arba pacientams, kurie serga medikamentiniam gydymui atsparia depresija, kai po skirto medikamentinio bei psichoterapinio gydymo, būklės pagerėjimo nepasiekiama“, – pranešime pažymi RKL Psichiatrijos filialo psichiatras Vilius Butrimas.

Elektros impulsų terapija (EIT) – tai vienas iš gydymo būdų, kurios efektyvumas ir saugumas yra moksliškai pagrįstas ilgalaikių tyrimų ir stebėjimų duomenimis. EIT yra įtraukta į daugelį tarptautinių rekomendacijų ir gydymo gairių, tokių kaip NICE Jungtinėje Karalystėje, rekomenduojama Amerikos Psichiatrų Asociacijos (APA) ir kt. EIT klinikinėje praktikoje taikoma daugiau nei 80 m., jos pradžia laikomi 1938 m. (Italija), o nuo 1940 m. ir Lietuvoje.

EIT veikimas aiškinamas skirtingomis teorijomis, viena pagrindinių – šis gydymo būdas skatina neurogenezę (nervinių ląstelių formavimasis, augimas ir brendimas), dėl šių faktorių įvyksta nervinio audinio didėjimas skirtingose smegenų struktūrose (hipokampe, migdoliniame kūne ir kt.), o šio audinio nykimas būdingas sergant negydomais psichikos sutrikimais.

Klaidingai manoma, kad elektros impulsų terapija yra paskutinė galimybė, kai nebelieka kitų pagalbos priemonių, o dėl stigmatizuoto ir neigiamai suformuoto požiūrio į šią procedūrą kartais pacientai, kuriems labiausiai reikia šio gydymo būdo, sulaukia jo vėliausiai.

Pasaulyje elektros impulsų terapija dažniausiai taikoma (geriausiai ištyrinėta ir turima daugiausiai įrodymų mokslinėje literatūroje, ir klinikinėje praktikoje) sunkios depresijos gydymui, antroje vietoje – šizofrenijos sutrikimui, taip pat sunkios, ilgai besitęsiančios manijos gydymui.

EIT efektyvumas šiais atvejais yra didesnis nei kai kurių medikamentų, o geriausi rezultatai pasiekiami skiriant kombinuotą gydymą. Taikant elektros impulsų terapiją siekiama ne vien simptomų sumažėjimo ar išnykimo, bet ir kartotinių hospitalizacijų sumažėjimo. Klinikinėje praktikoje pastebima, kad po elektros impulsų terapijos procedūrų pagerėja vaistų klinikinis efektas, reikia mažesnių dozių palaikomajam gydymui.

Elektros impulsų terapija gali būti taikoma ir nėštumo metu. Amerikos Psichiatrų asociacijos rekomendacijose nurodoma, kad EIT yra saugu skirti nėštumo metu, ypač, kai psichikos būklė yra sunki ir psichotropinių medikamentų skyrimas gali kelti didesnę žalą vaisiui. Taip pat gydyti pogimdyvinei depresijai ar psichozei, kai kyla ypač didelis pavojus tiek motinos, tiek naujagimio saugumui.

EIT taip pat gali būti naudojama įvairių psichiatrinių susirgimų atvejais, sergant autizmo spektro sutrikimu, kai vyrauja itin agresyvus, save žalojantis elgesys. Taip pat kai kurių neurologinių susirgimų atvejais, pavyzdžiui, Parkinsono ligos motorinių simptomų gydymui, epilepsinei būklei gydyti, vyresnio amžiaus žmonių, sergančių demencija, kai yra sunkios depresijos simptomai, kai polifarmakologijos rizika gali būti didesnė nei taikant EIT.

Elektros impulsų terapija rekomenduojama asmenims, kuriems kiti gydymo metodai nebuvo efektyvūs, kaip papildoma priemonė greta medikamentinio gydymo siekiant greito simptomų sumažėjimo. Taip pat,kaip palaikomasis gydymas, jeigu netgi skiriant ir vartojant medikamentinį ir psichoterapinį gydymą, kartojasi atkryčiai.

„Kam skirti elektros impulsų terapiją, nustato gydytojas psichiatras. Prieš atliekant procedūrą yra įvertinama ne tik psichikos būklė, nustatomos psichiatrinės indikacijos, taip pat įvertinami vartojami medikamentai, jų suderinamumas su EIT procedūra, esant reikalui jie koreguojami. Taip pat turi būti atliekami kraujo tyrimai, kai kurie instrumentiniai tyrimai, skiriamos gydytojų specialistų konsultacijos, atmetamos patologijos, kurios galėtų prieštarauti EIT atlikimui. Galutinį sprendimą taikyti ar netaikyti elektros impulsų terapiją gydytojas psichiatras priima turėdamas visus duomenis “, – sako gydytojas psichiatras V. Butrimas.

V. Butrimas atkreipia dėmesį, kad elektros impulsų terapija itin saugus gydymo būdas netgi įvairios somatinės būklės ar senyvo amžiaus pacientams. Didelių gydymo centrų duomenimis, per daugiau nei 17 tūkst. taikytų procedūrų nebuvo nė vieno mirties atvejo ir tik 0,92% atvejų procedūros metu įvyko kokių nors komplikacijų, kaip išsivysčiusi aritmija ar pan.

Elektros impulsų terapija atliekama dalyvaujant specialistų komandai, kurią sudaro gyd. psichiatras, gyd. anesteziologas – reanimatologas, psichikos sveikatos slaugytoja, anesteziologijos slaugytoja. EIT yra atliekama taikant intraveninę bendrinę nejautrą, kurios metu pacientas nejaučia diskomforto.

EIT metu per smegenų audinį yra leidžiama elektros srovė, sukeliant kontroliuojamą generalizuotą traukulinį aktyvumą, kuris trunka apie 30 – 60 sekundžių, smegenyse sukeliami funkciniai ir struktūriniai pokyčiai, turintys terapinį efektą. Procedūra trunka trumpai, dažnai jau po keliolikos minučių pacientas gali grįžti į savo palatą. Atsižvelgiant į sutrikimo pobūdį, gretutines ligas bei kitus faktorius dažniausiai yra taikoma apie 8 – 12 procedūrų, jas skiriant po 2 – 3 kartus per savaitę.