Klaipėdos miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete pirmadienį pritrūko balsų, kad būtų pritarta sprendimo projektui dėl kultūros centro Žvejų rūmai modernizavimo koncepcijos. Nepadėjo ir tai, kad politikams buvo suorganizuotas ir ekskursija į šį objektą.

Komiteto narė Elida Mantulovė posėdžio metu sakė, kad nors į tą ekskursiją važiavo su išankstine nuomone, jog šių kultūros rūmų gaivinti nereiktų, nuomonę pakeitė. Pasak jos, yra reali galimybė tam gauti Europos Sąjungos lėšų. Tą patį tvirtino ir Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė. Pasak jos, naujo panašaus objekto statyba kainuotų 10 milijonų eurų brangiau. 

Palaikantys sprendimo projektą apeliavo į tai, kad Žvejų rūmai yra vienintelis didelis kultūros objektas pietinėje Klaipėdoje. Už balsavo tik trys komiteto nariai, antra tiek jų susilaikė. Tarp jų – ir komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė – jos balsas ir lėmė nepritarimą. J. Simonavičiūtė sakė, jog ir per Kolegijos posėdį palaikė ne tokį brangų rekonstrukcijos variantą.

„Atvira Klaipėda” jau ne kartą rašė, kad jeigu galutinį žodį tarti turinti miesto Taryba pritars parengtam sprendimo projektui, administracijos direktoriui bus pavesta parengti ir patvirtinti Kultūros centro Žvejų rūmų modernizavimo koncepcijos 3A alternatyvos įgyvendinimo priemonių planą ir suplanuoti lėšas.

Preliminarus pastato rekonstrukcijos lėšų poreikis pasirinkus įgyvendinti 3A alternatyvą per 2023-2030 m. siektų apie beveik 38 mln. eurų. Jeigu būtų pritarta šiam Savivaldybės tarybos sprendimui, dar reikėtų apie pusės milijono eurų sportinės dalies išpirkimui – Lietuvos sporto draugija „Žalgiris” rugpjūčio 22 d. pranešė, kad priėmė sprendimą siūlyti savivaldybei įsigyti draugijai priklausantį Žvejų rūmuose esantį sporto kompleksą. Ir paprašė savivaldybės artimiausiu metu pranešti žinią dėl ketinimo ją įsigyti.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas anksčiau balsų dauguma pritarė parengtam sprendimo projektui, nors jo narys Arūnas Tuma sakė, kad toks skubotas apsisprendimas esą yra pasityčiojimas iš mokesčių mokėtojų. Anot jo, einant tokiu keliu, projektui įgyvendinti prireiks 10–12 metų, kaštai smarkiai išaugs.

O Finansų ir ekonomikos komitetas šio klausimo nusprendė nesvarstyti, nes žinojo, jog jis nebus įtrauktas į rugsėjo mėnesio Tarybos posėdžio darbotvarkę. Taip pat pasielgė ir Kultūros, švietimo ir sporto komitetas.

INFORMACIJA

Klaipėdos miesto Savivaldybės administracija kartu ir MB „Bauland“ 2021 m. II pusėje – 2022 m. I pusėje parengė Žvejų rūmų veiklos ir pastato modernizavimo koncepciją. Koncepcijoje buvo išskirtos 4 alternatyvos, tačiau visos suinteresuotos institucijos pasisakė už 3A. alternatyvos įgyvendinimą.

Esminiai įvardijami 3A alternatyvos pranašumai: pastato rekonstrukcija vykdoma taikant žaliosios ekonomikos ir tvarios miestų planavimo ir pastatų rekonstravimo politikos principus; naujos patrauklios erdvės – kultūros kiemo suformavimas pristatant modernios architektūros priestatą į vidinio kiemo pusę; priestatas naudojamas kaip šiuolaikinė šalia esančių, miesto ir regiono ugdymo įstaigų formaliojo ir neformaliojo švietimo edukacijų erdvė, mediateka, profesionaliosios kūrybos erdvės. Taip pat –  pastato rūsio atvėrimas ir pritaikymas visuomeninėms veikloms, nukasant viršutinį žemių sluoksnį;  maksimalus pastato tūrio naudojimas, taikant racionalaus erdvių planavimo principus;  išraiškingas ir patrauklus pagrindinis įėjimas;  įrengiama stogo terasa pritaikyta šiltojo sezono pasirodymams ir viešojo maitinimo paslaugų teikimui. 

Teigiama, kad šios alternatyvos pasirinkimas galėtų prisidėti ir prie Klaipėdos kultūros įstaigų infrastruktūros optimizavimo. Be to, rekonstruojant jau esamą pastatą, pirmiausia pristatant priestatą, darbus būtų galima suplanuoti taip, kad Žvejų rūmų veikla nenutrūktų.