Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto tyrėjų komanda gavo Bioetikos komisijos leidimą pradėti pacientų, kurie kenčia dėl nuolatinio galvos svaigimo, mokslinį tyrimą.

Tyrimo iniciatorius – Viktoras Simanavičius, KU Sveikatos mokslų fakulteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros dėstytojas, kineziterapeutas. Tyrimas bus atliekamas bendradarbiaujant su Klaipėdos respublikinės ligoninės gydytojais-otorinolaringologais Marija Lebedeva ir Dainiumi Guzevičiumi. Planuojama, jog komandos darbas su pacientais truks ketverius metus. Tyrėjų siekis surinkti 200 nuo šio sutrikimo kenčiančių žmonių grupę. Su pirmuoju dešimtuku jau dirbama nuo šių metų birželio.

KU prasidedančio tyrimo tikslas – įvertinus paciento būklę, jam parinkti ir taikyti reabilitacijos programą, stebėti ir aprašyti jų poveikį tiriamųjų fizinei sveikatai. Apibendrinta tyrimo medžiaga turėtų tapti gairėmis mūsų šalies medikams ir kineziterapijos specialistams, dirbantiems su nuolatiniu galvos svaiguliu besiskundžiančiais pacientais.

Kas slepiasi už sąvokos „galvos svaigimas“?

Medicininė statistika rodo, jog 20 procentų žmonių bent kartą gyvenime skundėsi galvos svaigimu. Jį gali sukelti aibė skirtingų priežasčių, pradedant stresu, nuovargiu, mažakraujyste ar padidėjusiu kraujospūdžiu, baigiant tokiomis būklėmis kaip pusiausvyros nervo uždegimas, vidinės ausies kristalų iškritimas arba senatvinis vestibulinės funkcijos nusilpimas. Svaigimo priežastimi gali būti augliai smegenyse ar insultas. Tačiau svaigulys gali būti ne tik ligos simptomas, bet ir prastos savijautos priežastis, turintis savų pasekmių – pacientams sukelia depresijas, silpnina jėgas, mažina darbingumą. Neaiškios kilmės svaigimas šiandienos technologijų pasaulyje sudaro 10 proc. visų atvejų.

Šis sutrikimas neatpažintas klaidžiojo daug metų ir tik visai neseniai pasaulinis otoneurologų kongresas vieningai sutarė dėl šios ligos diagnostikos ir gydymo. Ankščiau jis vadintas subjektyviu svaigimu, fobiniu vertigo, judėjimo erdvėje diskomfortu, vizualiniu vertigo, o pacientai buvo nurašomi psichiatrams, dabar ši būklė vadinama koduotu pavadinimu PPPD (persistuojantis posturalinis percepcinis svaigimas). Tai yra sudėtingas ir iki galo neišaiškintas galvos smegenų erdvės suvokimo funkcijos susilpnėjimas, lyg būtų „išsiderinusi“ nervų sistemos veikla. Sutrikimo diagnostikai dar nėra tam skirto testo ar tyrimo, gydytojas diagnozę nustato remdamasis vien tik žmogaus pasakojimu ir atmesdamas kitas priežastis.

Kokių pacientų ieško tyrėjai?

Jeigu jums būdingi šie trys kriterijai, arba jaučiate „kažką panašaus“, šis tyrimas galbūt galėtų tapti šviesa jūsų problemos tunelio gale:

1. Svaigulį, svaigimą, nestabilumą, bangavimą, „nešiojimą“ jaučiate kasdien arba beveik kasdien ne mažiau nei 3 mėnesius. Simptomai silpnėja ar stiprėja, bet išlieka visą dieną: ryte savijauta geresnė, vakarop ji ima blogėti.

2. Svaigulys jaučiamas sėdint, stovint ar einant, nors simptomų niekas neprovokuoja. Blogesnė savijauta, jeigu  aplinkoje yra judančių dirgiklių (važiuojant automobiliu, autobusu, traukiniu), būnant šalia judančių objektų arba į juos žiūrint, esant parduotuvėje ar žiūrint į margą aplinką.

3. Gyvenime buvo stipraus galvos svaigimo priežasčių (vestibulinis neuronitas, gerybinis pozicinis svaigimas, didelis stresas, kiti vestibuliniai susirgimai, neurologinės ligos), visa tai dažniau būdinga jautresniems, dirgliems žmonėms, linkusiems į nerimą, panikos atakas, depresiją.

Kur kreiptis, norint dalyvauti tyrime?

Viktoro Simanavičiaus teigimu, potencialaus tyrimo dalyvio kelias turėtų prasidėti nuo šeimos gydytojo, kuris skirtų siuntimą otoneurologo konsultacijai, konkrečiu atveju PPPD diagnozės patvirtinimui reikėtų registruotis pas gyd. Mariją Lebedevą, Klaipėdos respublikinės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Po gydytojos vertinimo pacientai bus nukreipti kineziterapijos specialistų tyrimams bei konsultacijai.