P0

Svarbu, Temos

Pogimdyvinės depresijos gniaužtuose: problema didelė, bet kreiptis pagalbos vis dar gėda

Augustė Jašinauskienė

Augustė Jašinauskienė
2022-09-27


Kaune įvykusi nelaimė, kai moteris su naujagimiu nusiskandino upėje, sukrėtė visuomenę ir atskleidė nemalonią tiesą – vis daugiau moterų po gimdymo susiduria su psichologinėmis problemomis, tačiau apie tai kalbėti garsiai laikoma didele gėda.

Tai patvirtina ir kalbintų institucijų atstovai. Anot jų, psichologinė pagalba bus suteikta kiekvienai, tačiau besikreipiančių moterų – mažuma.

Kristina Paukshtite (pexels.com) nuotr.
„Gėda, kad neatitinki idealios mamos paveikslo“

Anot „Atviros Klaipėdos” pašnekovių, sunkiausia buvo pripažinti sau ir artimiesiems, kad tu turi problemų ir neatitinki visuomenės suformuoto idealios mamos paveikslo.

Klaipėdietė Daiva sakė ne iš karto supratusi, jog nuotaikų svyravimai, apetito stoka ir vis didėjanti apatija po vaiko gimimo yra ne nuovargio požymiai.

„Kai gimė dukra, labai džiaugiausi. Tačiau praėjus kelioms savaitėms pakilią nuotaiką pakeitė liūdesys, jaučiausi labai blogai skaitydama socialiniame tinkle kitų mamų įrašus. Kadangi buvau įstojusi į uždarą grupę, daugelis moterų joje dalinosi savo kasdienybe, patarimais, nuotraukomis. Pas kitas mamas atrodė viskas tobula – kūdikiai miega naktimis, jos neturi jokių sunkumų žindant, net sportuoja. O mano vaikas buvo labai neramus, vyras naktimis ją nešiodavo, ramindavo, tačiau tai nepadėjo. Man dingo apetitas, smarkiai pradėjo kristi svoris, galvojau, gal tiesiog pavargau, bet viduje vis stipriau jaučiau kaltės, gėdos ir nusivylimo savimi jausmus. Kitos susitvarko, o aš ne. Kokia aš prasta motina“, – pasakojo moteris.

Anot Daivos, galvoje pradėjo suktis suicidinės mintys, kad vyrui ir vaikui bus lengviau be tokios nevykėlės mamos ir žmonos.

„Aš iki šiol prisimenu, kaip vieną rytą, po bemiegės nakties, paskambinau savo vyrui ir verkdama prisipažinau, kad nebenoriu gyventi, nejaučiu meilės savo vaikui. Vyras negalėjo patikėti, nes jam atrodė, kad man viskas buvo gerai. Kreipiausi į psichologą bei psichiatrą, pradėjau vartoti antidepresantus“, – teigė moteris.

Aistės istorija panaši. Jaunai moteriai pogimdyvinė depresija pasireiškė po abiejų gimdymų.

„Pirmą savaitę po gimdymo jaučiau lengvą melancholiją, nenorėjau svečių. Vėliau pasidariau labai jautri garsams, mačiau vaizdus, kurių nebuvo. Pradėjau jaustis vieniša su savo problemomis. Situacija labai pablogėjo po mėnesio vyrui grįžus į darbą, prasidėjo nemiga ir panikos atakos, negalėjau pasirūpinti savo pirmagime. Man reikėjo tik artimųjų palaikymo, o aplinkiniai man kartojo – viskas gerai. Supratau, kad turiu kažką daryti dėl savęs ir kreipiausi į psichiatrą”, – sakė pašnekovė.

Po antrojo gimdymo ji irgi pradėjo jaustis blogai, tačiau moteriai jau buvo lengviau atpažinti pirmuosius pogimdyvinės depresijos požymius, todėl juos pajutusi, iš karto kreipėsi pas specialistus. Pašnekovė pabrėžė, jog sunkiausia buvo prisipažinti sau ir artimiesiems, kad ji nesusitvarko su savo psichologine būsena.

Gintarei pogimdyvinė depresija taip pat pasireiškė du kartus. Moteris, anksčiau galėjusi užmigti per kelias minutes, nemiegojo beveik savaitę.

„Nemiegojau parom, po to pradėjo graužti kaltė, kad nemiegu. Smarkiai išsekau, kilo labai slogios mintys, baimės. Mano pogimdyvinės depresijos pasibaigė medikamentiniu gydymu, prireikė net važiuoti į ligoninę“, – sakė ji.

Anot pašnekovių, svarbu nebijoti kalbėti apie savo jausmus, papasakoti apie vidinę savijautą vyrui, mamai arba kitam artimam žmogui, nes ne kiekvienas gali suprasti, kad moteris blogai jaučiasi.

Psichologinė pagalba suteikiama, tik moterys kreipiasi nedrąsiai

Moterys, patiriančios psichologinių sunkumų po gimdymo, gali kreiptis pagalbos į Krizinio nėštumo centrą. Anot laikinosios šio centro vadovės Simonos Nevierienės, nors įstaiga neturi patalpų Klaipėdoje, tačiau pagalba moterims tikrai suteikiama.

„Uostamiestyje turime keletą savanorių psichologių, akušerių, ginekologų, žindymo konsultantę, dulą, kitų savanorių pagalbininkų. Moteriai, kuriai reikalinga pagalba, gali gauti penkias, o jei krizinis laikotarpis vis dar nesibaigia – ir iki 10 nemokamų psichologo konsultacijų. Į centrą dėl pogimdyvinės depresijos praėjusiais metais kreipėsi 20 moterų“ , – sakė S. Nevierienė.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro psichologė Deimantė Adakauskienė teigė, kad jų biure moteris gali gauti iki šešių nemokamų, anonimiškų psichologo konsultacijų, tačiau besikreipiančių yra labai mažai.

Klaipėdos psichikos sveikatos centro psichologė Aistė Šiukštienė tikino, kad į jų centrą kreipiasi moterys, susiduriančios su pogimdyvine depresija, tačiau tiksli statistika nėra vedama. Centre dirba dešimt psichologų, taip pat psichiatrai. Psichologė teigė, kad čia anonimiškai pagalbos gauti nepavyks.

„Kiekvienam, kuris atvyksta į centrą, reikia pateikti savo asmens duomenis, todėl šeimos gydytojas matys informaciją, kad jo pacientas lankosi mūsų įstaigoje“, – sakė pašnekovė.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centre (KSPPC) psichologo konsultacija kainuoja 30, o psichoterapeuto – 40 eurų. Centro psichologė Jūratė Venckienė teigė, kad moterys visą parą gali kreiptis į pagalbos moterims liniją.

„Šioje linijoje dirba ir mūsų centro darbuotojai. Moterys bendrauti su savanoriais gali joms patogiu būdu – paskambinti telefonu, parašyti elektroninį laišką arba susirašinėti internetu“ , – sakė J. Venckienė.

Klaipėdos rajone moterys gali gauti pagalbą Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biure. Čia vykdomi mokymai pagal programą „Šeimos pasirengimas naujagimio atėjimui“, kuriuose skiriamas dėmesys pogimdyvinei depresijai. Jau šiais metais tokiuose mokymuose sudalyvavo 100 jaunų šeimų.

Anot Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro direktorės Neringos Tarvydienės, biure psichologai konsultuoja moteris, susiduriančias su pogimdyvine depresija, taip pat renkamos savitarpio pagalbos/ paramos grupės.

„Biure suteikiama iki šešių individualių konsultacijų. Grupėse galima dalyvauti neribotai. Taip pat mūsų įstaigoje dirba ir gerovės konsultantai. Moterys po gimdymo kreipiasi į mus, tačiau negalėtume teigti, kad išskirtinai daug“ , – pasakojo Neringa.

Moteris privalomai informuos apie pogimdyvinę depresiją

„Atvirai Klaipėdai“ paprašius Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų pakomentuoti, ar pogimdyvinės depresijos temai yra skiriama pakankamai finansinių ir informacinių resursų, ministerijos atstovas Julijanas Gališkanskis savo atsakyme pateikė vietas, kur moterys gali kreiptis psichologinės pagalbos.

Praėjusią savaitę SAM išplatino pranešimą, kuriame informuoja apie priimtą sprendimą gerinti gimdyvių informuotumą apie teikiamas psichologines paslaugas.

„Numatoma įteisinti reikalavimą, kad kiekviena pagimdžiusi moteris privalomai būtų informuojama apie pogimdyvinės depresijos požymius bei pagalbą teikiančias institucijas, dar prieš mamai su mažyliu paliekant gydymo įstaigą“ , – rašoma pranešime.

Visuomenei trūksta žinių

Laikinoji krizinio nėštumo centro vadovė S. Nevierienė teigė, kad jų centrui labai trūksta lėšų, kurios būtų skirtos psichologinėms konsultacijoms, todėl tenka prašyti paramos iš fizinių asmenų.

„Planuojame pradėti vesti savipagalbos grupes moterims, išgyvenančioms pogimdyvinę depresiją. Moterims jos būtų nemokamos, tačiau reikalingas apmokėjimas specialistams, patalpoms. Visas grupes mes paskutiniu metu vedame per Zoom platformą. Taip jos tampa prieinamos visoms Lietuvos moterims“, – aiškino ji.

KSPPC psichologė J. Venckienė paminėjo ne tik lėšų, bet ir švietimo trūkumą.

„Labai liūdna, kad moterys vis dar bijo kreiptis pagalbos, nes visuomenei trūksta žinių apie pogimdyvinę depresiją. Daugelis mano konsultuojamų pacienčių išgyveno pogimdyvinę depresiją, kuri, deja, nebuvo laiku gydoma ir dabar moteris turi rimtesnių psichologinių problemų“, – sakė specialistė.

Privačiai konsultuojanti psichologė Aurelija Ananjevaitė sutinka, kad dėmesio šiai problemai skiriama nepakankamai.

„Žvelgiant iš profesinės pusės, man atrodo, kad motinystė ir tėvystė neretai romantizuojama, rengiantis jai matoma tik gražioji pusė. Todėl nėra pagalvojama apie mamos psichinę sveikatą, ruošiantis kūdikio atėjimui, laukiantis ar pagimdžius. Dažniausiai į mane kreipiasi moterys, kurios turi įvairiausių sunkumų ir tik vystant pokalbį paaiškėja, kad joms teko išgyventi pogimdyvinę depresiją, kuri kartais perauga ir į vidutinę, stiprią depresiją. Tai tik parodo, kad moterys per mažai šviečiamos apie pogimdyvinį laikotarpį bei depresiją“, – sako ji.

Kaip padėti sau?

Pasak psichologės A. Ananjevaitės, reikia atskirti dvi sąvokas, kurios dažnai painiojamos. Tai – pogimdyvinis liūdesys ir pogimdyvinė depresija.

Pogimdyvinė melancholija/liūdesys yra būdingas apie 60 – 80 procentų pagimdžiusių moterų.

Jis pasižymi staigiomis nuotaikų kaitomis, verksmingumu, irzlumu, nerimastingumu, sutrinka miegas ir apetitas. Tačiau tai trunka iki kelių savaičių.

Tuo metu pogimdyvinė depresija diagnozuojama, jei ilgiau nei mėnesį pasireiškia energijos, motyvacijos stoka, nemiga arba padidėjęs mieguistumas, kūno svorio bei apetito pokyčiai, kaltės jausmas, sunku susikaupti ir priimti sprendimus. Dažnai pogimdyvinės depresijos atveju mamai sunku užmegzti ryšį su vaiku, jai atrodo, kad ką tik gimęs vaikas yra ne jos, kas dar labiau sustiprina jaučiamą kaltę.

Psichologė kiekvienai moteriai, kuri susiduria su psichologiniais sunkumais po gimdymo, pataria pirmiausiai pripažinti sau, kad ji neprivalo visko daryti pati, paprašyti artimųjų pagalbos. Taip pat – pasirūpinti mityba, stengtis, kad joje būtų gausu Omega 3 riebalų ir vitamino D.

„O svarbiausia, moterys, būkite atlaidžios ir atjaučiančios sau“, – sako ji.

INFORMACIJA

Paremti Krizinio nėštumo centą kiekvienas gali per Contribee platformą  https://contribee.com/krizinio-nestumo-centras# arba aukoti į sąskaitą Viešoji įstaiga Krizinio nėštumo centras, LT03 7300 0101 4133 6083 Swedbank AB. Paskirtyje nurodykite „Parama konsultacijoms“.


    2022-09-27

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt