„Mano tėvai labai anksti išsiskyrė, kai man buvo trys ar keturi metai, ir manęs tas procesas kažkaip smarkiai nepalietė, nes tuos metus su tėvais gyvenome kartu, bet kiekvienas atskirai. Nepamenu, kad kartu būtume kažkur ėję, kartu kažką darę , – teigia iš Palangos kilęs populiarus vaikų rašytojas Tomas Dirgėla.

Jis pasakojo augęs su močiute, kurį jį labai mylėjo, tačiau kartu ir daug ką jam leido, esą dėl to paauglystėje jis jautėsi laisvas daryti, ką nori.

„Tačiau pamenu, devintoj klasėj jau klasiokėms kažkodėl bijojau pasakyti, kad aš gyvenu su močiute, kad mano tėvai išsiskyrę ir aš vis bandydavau sakyti, kad jie dirba Anglijoje, nes tada buvo populiaru, ir kad jie neva grįš ir panašiai, tai kažkodėl bandžiau pabėgti nuo šito, kad aš augau be tėvų”, – antradienį dalyvaudamas prasidėjusioje Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacinėje kampanijoje „Skiriasi pora, bet ne tėvai“ kalbėjo vyras, šiuo metu Vilniuje su žmona pats auginantis tris vaikus.

Visgi Tomas prisipažino, jog paauglystėje patirta laisvė, augant tik su močiute, atsisuko kitu kampu, kai atvykus studijuoti į Vilnių, pradžioje jam buvo sunku savarankiškai tvarkytis.

„Paauglystėje tų rėmų neturėjimas yra didelis minusas, paaiškėjo, kad tų rėmų man reikėjo”, – kalbėjo jis, kartu pasidžiaugęs, jog anksti sutiko savo žmoną ir sukūrė šeimą.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, ne pats skyrybų faktas vaikams sukelia didžiausią traumą, bet procesas, kaip jis vyksta.

„Vaikas linkęs kaltini save dėl viso proceso, kuris vyksta, ypatingai, kada sprendžiamas klausimas dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo. Ką sako vaikai: aš myliu ir mamą, ir tėtį, aš noriu būti su mama ir su tėčiu”, – kalbėjo I. Skuodienė, teigusi, jog neatsitiktinai informacinė kampanija vadinasi „Skiriasi pora, bet ne tėvai“, bei kelis kartus raginusi besiskiriančias poras susitarti geruoju, kad dėl teismų procesų nebūtų traumuojami vaikai.

Visgi per praėjusius metus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaikais tvarkos šalyje vyko net 12 tūkst. teisminių procesų.

Pasak advokatės Vilmos Sabaliauskienės, kartais teismų procesai vyksta itin ilgai. Ji prisiminė net 7 metus trukusį teismų maratoną, kuris prasidėjo vos tik gimus berniukui, o baigėsi, jam jau pradėjus eiti į mokyklą, tačiau ir po to tėvai esą` toliau tarp savęs kivirčijosi.

„Vaikui sulaužius spintelę mokykloje, tėvai negebėjo tarp savęs susitarti, kuris iš tėvų turėtų mokyklai kompensuoti padarytą žalą, tai mes iš naujo turėjome naują ginčą su abiejų šalių advokatais, o berniukas yra išgyvenęs didelius psichologinius iššūkius”, – kalbėjo advokatė, patarusi tėvams tartis geruoju, ką itin skatina Lietuvos teismai, tačiau ne visi tėvai šių patarimų klauso.

Kad gyvenimas tegul ir su mylinčia močiute nėra pilnavertis, pripažino ir vaikų rašytojas, teigęs, jog nors pats yra sukūręs tvirtą šeimą, visgi jau dvejus metus lanko psichoterapiją.

„Kai aš augau su močiute, tėčio ir mamos man kaip ir nereikėjo, tačiau kai aš pats tapau tėvu, jų ėmė trūkti”, – prisipažino T. Dirgėla.

INFORMACIJA

Mėnesį truksiančios kampanijos metu Vaiko teisių specialistai vykdys švietėjišką veiklą žiniasklaidoje, lauko reklamos stenduose bei socialiniuose tinkluose, teikdami aktualią informaciją apie tai, kaip skyrybas išgyvena skirtingo amžiaus vaikai, kaip skyrybų procese apsaugoti patį vaiką, kokios teisės ir pareigos išlieka tėvams net ir po skyrybų.  

Pagrindinė informacinės kampanijos siunčiama žinutė skelbia apie vaiko prigimtinę teisę turėti tėtį ir mamą, bendrauti su abiem tėvais, net jei jie išsiskyrę.  

Pernai mūsų šalyje ištuokas įregistravo beveik 8 tūkst. porų arba 4 proc. daugiau nei 2020 m. Daugiau nei pusė pernai išsituokusių porų turėjo nepilnamečių vaikų. Per pastarąjį dešimtmetį beveik 70 tūkst. vaikų šalyje liko gyventi nepilnose šeimose.