Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale paskirstyti ilgalaikiai pajėgumai iki 2033 metų. SGD terminalo naudotojams iš Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos nuo 2023 m. sausio 1 d. dešimties metų laikotarpiui suteikti 4 SGD terminalo pajėgumų paketai po 6 TWh per metus (24 TWh). Šiemet atnaujinus SGD terminalo pajėgumų paskirstymo modelį, ilgalaikes sutartis sudarantiems terminalo naudotojams per artimiausius 10 metų bus suteikta apie 60 proc. visų SGD terminalo pajėgumų.

„Ilgalaikių SGD terminalo pajėgumų suteikimo modeliui buvo ruošiamasi jau ne vienerius metus, atsižvelgiant į naujas tuo metu dar tik planuotas dujų jungtis regione, prognozuotą didesnę SGD terminalo paslaugų paklausą. Visą Europą dėl karo Ukrainoje paveikusios energetikos sektoriaus turbulencijos tik išryškino ilgalaikio požiūrio svarbą. Tikime, kad ilgalaikės sutartys su terminalo naudotojais prisidės prie patikimo ir nenutrūkstamo dujų tiekimo regione, sudarys galimybes terminalo naudotojams paprasčiau valdyti tiekimo kontraktus ir apsirūpinti gamtinėmis dujomis iš anksto, taip užsitikrinant palankiausią kainą rinkoje”, – pranešime pažymi „Klaipėdos naftos” generalinis direktorius Darius Šilenskis, pabrėždamas, kad Klaipėdos SGD terminalas iki šiol buvo bene vienintelis Europoje, neturintis ilgalaikių pajėgumų rezervavimo galimybės.

Pagrindinis dujų tiekimo į Lietuvą šaltinis – Klaipėdos SGD terminalas – paskirstęs pajėgumus dešimčiai metų į priekį užtikrina, kad rinka intensyviai naudosis ne tik terminalu, bet Lietuvoje išvystyta dujų perdavimo infrastruktūra. Pirmiausia, kiek reikės – Lietuvos poreikiams, taip pat ir dujoms perduoti į kitas Europos Sąjungos šalis bei dujoms saugoti Latvijos dujų saugykloje.

„Šiemet pradėjęs veikti GIPL dujotiekis atvėrė kelius per Klaipėdos SGD terminalą importuotoms dujoms į europinę rinką, kurioje artimiausią dešimtmetį ir toliau išliks dujų poreikis. Jungties su Latvija pajėgumų padidinimo projektas ELLI taip pat turės teigiamos įtakos terminalo panaudojimui, nes sudarys sąlygas dujas į Latviją transportuoti trečdaliu didesne galia jau nuo lapkričio mėnesio. 2023 metų pabaigoje pajėgumai į Latviją didės net dvigubai daugiau nei yra dabar, todėl tai suskurs dar didesnį lankstumą tiek dujas iš SGD terminalo nukreipti į saugyklą, tiek ir naudoti kaimyninių ES šalių poreikiams“, – sako dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

Likę SGD terminalo pajėgumai bus paskirstyti per šiuo metu vykdomą metinę pajėgumų paskirstymo procedūrą, per kurią 2023 metams planuojama paskirstyti dar iki 9 TWh SGD terminalo išdujinimo pajėgumų. Numatoma, kad paskirstant metinius pajėgumus prioritetas teks paskirtajam tiekėjui ir SGD terminalo klientų einamųjų metų dujų paklausos tenkinimui. Skiriant neatidėliotinos rinkos pajėgumus bus atsižvelgiama į poreikį dujų importui prireikus užtikrinti izoliuotą elektros energetikos sistemos darbą, o nesant tokios būtinybės – dujų paklausai patenkinti pavieniais atvejais.

Nuo 2022 m. gegužės 1 d. už SGD terminalo paslaugas vienodą nustatytą kainą moka kiekvienas SGD terminalo naudotojas, tai yra, įmonės, importuojančios dujas per šią infrastruktūrą. Tuo tarpu saugumo dedamojoje, kurią moka gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje, SGD terminalo išlaikymo kaštai šiuo metu nėra įtraukti. Ilgalaikis pajėgumų paskirstymo modelis turėtų padėti užtikrinti tokią kainodarą ir ateityje.

Metinių SGD terminalo pajėgumų paskirstymo procedūra pradėta rugsėjo 21 dieną.