Esu Klaipėdos miesto tarybos narys, Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas. Komitete svarstome daug miestui svarbių klausimų, susijusių su ūkiu ir aplinkosauga. Klausimus svarstymui teikia Savivaldybės administracija, vėliau juos tvirtina miesto Taryba. Taryboje atstovauju daugumai, dabar vadinamai valdančiąja mažuma, todėl komitetams teikiami svarstyti klausimai būna aptarti ir daug papildomų klausimų asmeniškai kelti nėra tikslo – tai pagal nerašytas taisykles yra opozicijoje esančių Tarybos narių prerogatyva.

Komitetuose svarstomi klausimai iškeliami ne tik Savivaldybės administracijos, bet ir Tarybos, komiteto narių, seniūnaičių. Klausimai labai
įvairūs – yra aktualių, pasitaiko populistinių, žodžiu, būna visokių. Visokių ir reikia!

Miesto tarybos narė Lina Skrupskelienė, Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto narė, nuolat pateikia svarstymui nemažai klausimų, kurie svarbūs miestui, todėl įprastai visi klausimai būna įtraukti į komiteto darbotvarkę ir svarstomi. Tačiau praėjusios savaitės komiteto posėdžiui L. Skrupskelienė pateikė dokumentą, kuris vadinasi „Prašymas dėl miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdžio klausimo įtraukimo į darbotvarkę”. Viskas būtų tvarkoje, tačiau vietoje „klausimo“ buvo „prašymas“. Pateikiu ištrauką: „Nors tai mažas ir labiau vertybinis klausimas, tačiau prašau mūsų komiteto ir Švietimo skyriaus pritarti viešai DEKLARACIJAI/RAGINIMUI, kad Klaipėdos miesto mokyklos atsisako polietileno aplankalų sąsiuviniams, pratyboms ir knygoms (pridedamas Priedas Nr.1)”.

Kuo siūloma pakeisti aplankus mokykliniams vadovėliams ir sąsiuviniams? O gal kaip senovėje aplenksime senais laikraščiais? Bet laikraščių irgi vos vienas kitas belikę. Martyno Vainoriaus nuotr.

Ar toks prašymas preziumuoja klausimo svarstymą? Tai tikrų tikriausia deklaracija, kurią norima paskelbti komiteto vardu.

Kur šuo pakastas paaiškėjo vėliau, socialiniame tinkle „Facebook” perskaičius L. Skrupskelienės paskyroje rugsėjo 10 dienos įrašą „Polietilenas ir mokykla…“:

Nerandu atsakymo, todėl prašau nuomonės. Visos mokyklos Lietuvoje įgyvendina aplinkosaugos švietimą, skatina tvarų vartojimą, rūšiuoja šiukšles, pasakoja apie klimato kaitą… O dukra kiekvieną rugsėjo pirmą pareina iš mokyklos ir prašo, kad nupirkčiau aplankalų (polietileno aplankalai), nes mokytoją pastabą įrašys, jei neaplenksim plono trumpai naudojamo sąsiuvinio, knygų, pratybų ir etc. Ar kas gali gal pasakyti kaip siejasi polietileno privalomas naudojimas ir mokyklos aplinkosaugos švietimas? Negi negalime moksleivius mokyti tausoti savo daiktus ir  nenaudoti „celofaninių” aplankalų?

Perskaitęs susimasčiau, ar L. Skrupskelienė tikrai susirūpino ekologija, ar supyko ant mokytojos, kad ši gali pastabą įrašyti. Ar gali būti, kad p. Lina daug dirbdama pamiršo nupirkti vaikui aplankalų, o kai mokytoja įspėjo, tai PONIA Lina įsižeidė, kaip čia galima jos vaikui pastabas rašyti, nes jinai Klaipėdos miesto tarybos, ūkio ir aplinkosaugos komiteto narė ir etc. Ir tada kilo noras pademonstruoti galią – tuo tai mokytojai parodysime, tuoj uždrausime visus aplankalus! Manytina todėl ir buvo sukurtas minėtas prašymas deklaracija ūkio ir aplinkosaugos komitetui.

Norėtųsi tikėti, kad šį mano įžvalga klaidinga. Tačiau man, komiteto pirmininkui, formuojant darbotvarkę neįtraukus šio klausimo ir bandant savo sprendimą paaiškinti, pajutau didelę L. Skrupskelienės priešpriešą, net pagąsdinimą, kad ji kels šį klausimą miesto Taryboje.

Iš kur tiek pykčio dėl ekologijos? O gal pyktis kilo, kad nepritariau galimam galios demonstravimui? Gal aš neteisus?

Norėčiau sužinoti visuomenės nuomonę – toks šio straipsnio tikslas.

Kova dėl plastiko gaminių mažinimo vyksta visame pasaulyje, iš parduotuvių nyksta plastikiniai maišeliai, juos pakeičiant popieriniais, kaip ir vienkartines lėkštes ar įrankius. Kuo siūloma pakeisti aplankus mokykliniams vadovėliams ir sąsiuviniams? O gal kaip senovėje aplenksime senais laikraščiais? Bet laikraščių irgi vos vienas kitas belikę.

Jokio problemos sprendimo L. Skrupskelienė nesiūlo, todėl toks klausimo svarstymas komitete ar Taryboje, kai nesiūloma sprendimo alternatyva, yra niekinis. Manyčiau tuščias reikalas, tik laiko gaišinimas.

Pritariu, kad plastiko gaminių būtų naudojama kuo mažiau, tačiau būkime realistais, visiškai atsisakyti plastiko tikrai nėra galimybės, todėl su esamais gaminiais elkimės atsakingai, nemėtykime jų kur papuola, rūšiuokime ir to mokykime vaikus.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Alvido Šimkaus sąskaitos.