Klaipėdos miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas trečiadienį be rimtesnių diskusijų bendru sutarimu pritarė sprendimo projektui dėl kultūros centro Žvejų rūmai modernizavimo koncepcijos pasirinkimo. 

Tai jau antras toks pritarimas, atveriantis galimybę įtraukti šio klausimo svarstymą į miesto Tarybos darbotvarkę – ten bus priimtas galutinis sprendimas. Du savivaldybės komitetai iki šiol tokio pritarimo nedavė, palaiminimo vieno balso persvara rugsėjį buvo sulaukta tik iš Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto.

Komitetuose buvo nemažai pasiūlymų dabartinį pastatą nugriauti ir statyti naują – esą, taip būtų gerokai pigiau. Kai kurie politikai piktinosi, kad norima išsaugoti sovietmečio palikimą.

„Ar Klaipėdai reikia sovietinio paveldo, ar tai vertybė – raudonos sovietmečiu dvokiančios plytos?” – retoriškai Kultūros, švietimo ir sporto komiteto posėdžio metu klausė Nina Puteikienė.

Ji ragino keisti net įstaigos pavadinimą, kelis kartus minėjo nuolatinį dvoką iš tualetų.

Niekas nesiima prognozuoti, ar šis sprendimas sulauks pritarimo miesto Taryboje. Saulius Budinas Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu pritardamas sprendimui, šyptelėjo: „Kol kas galima pritarti. Kol kas…” 

„Atviros Klaipėdos” duomenimis, po nesėkmių dėl šio klausimo kituose komitetuose, miesto vadovai nemažai padirbėjo politiniuose užkulisiuose, kad Žvejų rūmų atnaujinimo reikalai pajudėtų iš mirties taško. 

INFORMACIJA

Savivaldybės administracija kartu ir MB „Bauland“ 2021 m. II pusėje – 2022 m. I pusėje parengė Žvejų rūmų veiklos ir 1982 m. atidaryto pastato modernizavimo koncepciją. Koncepcijoje buvo išskirtos 4 alternatyvos, tačiau visos suinteresuotos institucijos pasisakė už 3A. alternatyvos įgyvendinimą.

Esminiai įvardijami 3A vadinamos alternatyvos pranašumai: pastato rekonstrukcija vykdoma taikant žaliosios ekonomikos ir tvarios miestų planavimo ir pastatų rekonstravimo politikos principus; naujos patrauklios erdvės – kultūros kiemo suformavimas pristatant modernios architektūros priestatą į vidinio kiemo pusę; priestatas naudojamas kaip šiuolaikinė šalia esančių, miesto ir regiono ugdymo įstaigų formaliojo ir neformaliojo švietimo edukacijų erdvė, mediateka, profesionaliosios kūrybos erdvės. Taip pat –  pastato rūsio atvėrimas ir pritaikymas visuomeninėms veikloms, nukasant viršutinį žemių sluoksnį;  maksimalus pastato tūrio naudojimas, taikant racionalaus erdvių planavimo principus;  išraiškingas ir patrauklus pagrindinis įėjimas;  įrengiama stogo terasa pritaikyta šiltojo sezono pasirodymams ir viešojo maitinimo paslaugų teikimui. 

Teigiama, kad šios alternatyvos pasirinkimas galėtų prisidėti ir prie Klaipėdos kultūros įstaigų infrastruktūros optimizavimo. Be to, rekonstruojant jau esamą pastatą, pirmiausia pristatant priestatą, darbus būtų galima suplanuoti taip, kad Žvejų rūmų veikla nenutrūktų.