Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-10-13 |
Į uostamiesčio prekybos centro „Akropolis“ erdves ketvirtadienį atkeliavo dvi Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų darbus pristatančios parodos.
Vienos jų ekspozicijoje smalsautojai išvys dr. Tatjanos Paulauskienės vadovaujamos KU mokslininkų grupės, sukūrusios ir jau patentuojančios aplinkai draugišką biotechnologiją naftos išsiliejimams neutralizuoti, tyrimų procesą, kurio rezultatas – išradimas, itin aktualus žaliuoju kursu sukančiam pasauliui.
„Su pasakojimu apie inovaciją keliaujame į žmonių pamėgtą ir dažnai lankomą erdvę ne vien tam, kad parodytume, ką jau padarėme spręsdami taršos naftos produktais Baltijos jūroje problemą, bet ir ieškome pagalbininkų – gal būtent iš čia ateis geriausia idėja, kaip mūsų sukurtą biotechnologiją, skaidančią naftą, supakuoti ir pateikti gamybai. Būtent į tai dabar sutelktas mūsų komandos dėmesys“, – pranešime pažymi dr. Tatjana Paulauskienė.
Ekspozicijos stenduose – nuotraukos iš mokslinių laboratorijų, kuriose kuriant biotechnologiją eksperimentuota kone dvejus metus, vaizdai, fiksuoti per vasarą Klaipėdos uoste vykusius bandymus realiomis sąlygomis, bei vaizdinės priemonės, leisiančios smalsiam žmogui lengviau įsivaizduoti, kaip veikia mokslininkų sukurta biotechnologija.
Kitoje ekspozicijoje – KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologės dr. Raimondos Nabažaitės ir komandos tyrinėjimuose rastų koklių bei krašte dar išlikusių senųjų krosnių istorijos, davusios pradžią naujai istorinių tyrimų krypčiai.
„Būkim originalūs išsaugodami tai, kas autentiška“, – sako archeologė, apie koklių ir senųjų krosnių kultūrą parašiusi ir išleidusi knygą, o neseniai visuomenei pristačiusi dar vieną šiai temai skirtų mokslinių publikacijų rinkinį.
Mokslininkė pasakoja, jog tyrimų idėja kilo prieš kelerius metus po „pralaimėjimo“ savo artimiems draugams.
„Deja, bet man niekaip nepavyko jų įtikinti išsaugoti senamiesčio butuose stovėjusių XX a. 3-4 dešimtmečio krosnių. Mano argumentai apie autentiškumo išlaikymą, didesnę pridėtinę turto vertę, namų charakterio išskirtinumą, neįveikė jų pragmatinio noro persiplanuoti namų erdvę. Senosios krosnys jiems buvo kaip trukdis, o man tai tapo „Gyvos krosnys“ judėjimo įkvėpimu. Jo misija – skatinti didžiuotis savo namų seniausiu ir neretai vieninteliu išlikusiu interjero elementu, naujai atidengti jo vertes, atgaivinti ryšį su namu, šeimos istorijomis. Galiausiai įkvėpti pritaikyti krosnis moderniuose interjeruose, būti savaip madingiems vienodėjančiuose euroremontuose“, – pasakoja R. Nabažaitė.
Per mokslininkės surengtas ekspedicijas „Gyvos krosnys – 2020“ buvo surasta bei užfiksuota daugybė dar išlikusių senųjų krosnių.
Parodoje eksponuojama iki 100 skirtingų krosnies vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo ir net Kėdainių rajonų. Krosnių nuotraukomis dalijosi ir gyventojai, kurių namuose yra išlikę iki šių dienų šilumą skleidžiantys namų atributai.
KU mokslininkų darbus pristatančios parodos „Akropolio” Žydų ir Prancūzų alėjose bus eksponuojamos iki lapkričio vidurio.
Parašykite komentarą