Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pateikiamais duomenimis, per devynis mėnesius krova uoste sumažėjo 19,3 proc. – nuo 33,6 mln. tonų pernai tuo pačiu metu iki 27,124 mln, tonų. Tai, anot direkcijos vadovo Algio Latako, žymiai geresnis skaičius nei planuota ir prognozuota (tikėtasi apie 32 proc. kritimo). Visgi į ateitį ir dabar žiūrima su nerimu – pirmiausiai dėl naujojo, aštuntojo Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketo Rusijai. Ramybės neprideda ir energetinių resursų kainos.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Daugiausiai – 73,3 proc. – šiemet uoste sumenko trąšų krova. Be sankcijų baltarusiškoms trąšoms, pasak A. Latako, ženklios įtakos turi ir „Achemos” bei „Lifosos” gamybos sustabdymas. Šios įmonės uostui per metus sugeneruodavo apie 4 mln. tonų krovinių.

Labiausiai šiemet uoste – net 61,3 proc. – išaugo suskystintųjų gamtinių dujų krova. Nedaug pagal augimą atsilieka konteineriai – skaičiuojant TEU jų padaugėjo 60,7 proc.

„Jei konteineriai šiemet pasieks milijoną TEU, bus labai didelis pasiekimas”, – sakė A. Latakas.

Visgi kartu Uosto direkcijos generalinis direktorius pripažino, jog su nerimu laukia oficialių aštuntojo ES sankcijų paketo Rusijai dokumentų, nes juose gali būti ir draudimai, susiję su konteineriais gabenamais kroviniais.

Anot A. Latako, „Lietuvos geležinkeliai” deda dideles pastangas, kad kuo daugiau atvažiuotų ukrainietiškų krovinių. Iki šiol jų Klaipėdos uoste perkrauta apie 59 000 tonų. Didžioji dalis jų yra importas į Ukrainą. Tarp jų – apie 10 000 tonų žuvies produktų, apie 17 000 tonų naftos produktų.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus teigimu, Birių krovinių terminalas jau yra pasiruošęs grūdų krovai, visi leidimai yra gauti.

„Kažkuri diena ateis ir pradės veikti, gal ne pilnu pajėgumu, bet kad galėtų išsilaikyti ir duoti naudą uostui”, – viliasi A. Latakas.

Tuo metu visuose Latvijos uostuose per pirmus devynis šių metų mėnesius fiksuojamas krovos augimas. Pasak A. Latako, jo priežastis yra anglis. Anot jo, sunku pasakyti, ar tai rusiška, ar kitos kilmės. Faktas, kad šios kuro rūšies populiarumas regione dabar yra milžiniškas jau vien dėl to, kad Lenkija grįžta prie anglies energetikoje.

A. Latakas priminė, kad Klaipėdos uostas neseniai pasirašė memorandumą su Gdansko uostu ir dėl bendradarbiavimo kraunant vadinamuosius energetinius krovinius. Dabar nedidelė bandomoji partija anglies jau kraunama 144-ojoje, buvusios Tarptautinės jūrų perkėlos krantinėje (Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) teritorija).

„Žiūrėsime, kaip seksis, bet pristatymas yra labai sudėtingas, o miesto centre net nereikia kalbėti apie tokią krovą”, – teigė A. Latakas.

Pasak jo, energetikos kainos irgi turi didelę įtaką uostui. Jos esą jau sudaro apie 25 proc. krovos darbų sąnaudų.

„Jei baigsime metus su 35 milijonais, būtų siekiamybė. Bet yra dar daug nežinomųjų”, – sakė uosto vadovas.