Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, trumpalaikių biokuro sandorių (ang. SPOT) kainos mažėja jau 4 savaites iš eilės. Ši tendencija rodo, kad šiais metais vyravęs biokuro kainos augimas, tikėtina, pasiekė piką, o tai esą turės teigiamos įtakos ir galutinei šildymo kainai.

Šią savaitę „Baltpool“ biokuro prekybos aukcione vidutinė trumpalaikių biokuro sandorių kaina Lietuvoje siekė 43,2 Eur/MWh. Aukščiausia biokuro SPOT kaina šiemet buvo fiksuota rugsėjį – 48,93 Eur/MWh.

Pasak „Baltpool“ Prekybos vadovo Vaidoto Jonučio, Lietuvos trumpalaikių biokuro sandorių kainos nuo gegužės nuosekliai augo, o dabar pastebima tendencija rodo, kad biokuro kainos rinkoje stabilizuojasi.

„Vasaros laikotarpiu biokuro kainą lėmė emociniai veiksniai: rinkos dalyvius baugino prognozės dėl galimo biokuro brangimo, todėl reikšmingai buvo išaugusi žaliavos paklausa. Be to, dėl visų geopolitinių įvykių biokuro pirkėjai ir pardavėjai jautė daug neapibrėžtumo. Analogiška situacija buvo ir Europos dujų rinkoje. Dabar stebime, kad emocijos rinkoje nurimo ir kainų kreivė pradėjo sukti žemyn. Manau, kad ši tendencija rodo, jog biokuro kainos jau pasiekė piką ir šildymo sezono metu jos pernelyg keistis neturėtų“, – pranešime cituojamas V. Jonutis.

Kadangi biokuras sudaro didžiąją dalį šilumos energijos gamybai naudojamo kuro, jo kainų stabilizavimasis esą turėtų pristabdyti galutinių šildymo kainų vartotojams kilimą. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, šių metų spalį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje siekia 10,29 ct/kWh (be PVM). Ji yra 24 proc. didesnė, lyginant su praėjusio šildymo sezono pabaigos kaina kai ji siekė 8,28 ct/kWh. Uostamiesčiui ir Gargždams centralizuotą šilumą tiekiančios „Klaipėdos energijos” tarifas yra 10,06 ct/kWh.

„Baltpool“ rugsėjo duomenimis, Lietuvos miestų pasirengimas šildymo sezonui atitinka įprastą ankstesnių metų lygį. Lyginant su biokuro poreikiu 2021 m. šildymo sezono metu, šiuo metu žiemai yra įsigyta 37 proc. reikalingo biokuro kiekio. Įvertinus pasirengimą pirmajai artėjančio šildymo sezono pusei (iki 2023 m. pradžios), įsigyta 57 proc. biokuro.

Palyginus Lietuvos apskritis pagal įsigytą biokuro kiekį, daugiausia kuro šiuo metu jau yra įsigijusi Klaipėda (92 proc.). Visgi, pasak V. Jonučio, lyginti skirtingų miestų pasirengimo šildymo sezonui rezultatų nereikėtų, nes laikomasi skirtingų biokuro įsigijimo strategijų – vieni miestai biokurą perka iš anksto, kiti – tik šildymo sezono metu, o dar kiti – taiko mišrią įsigijimo strategiją.