Ne naujiena, kad žodžiai ,,Nevyriausybinė organizacija“ (NVO) daugeliui tautiečių yra nelabai suprantami. Įmonė – ne įmonė, pomėgių klubas – ne klubas.. O iš tikrųjų tai yra tokia eilinių, nepriklausomų piliečių organizacija, kuri veikia demokratijos ir savanoriškumo pagrindais. Toks darinys yra labai geras dalykas. Tiksliau, gali būti labai geras dalykas.

Daug miestiečių galėtų ir norėtų dalyvauti saviveiklose (šokti- dainuoti), susitikti pomėgių ( kolekcionierių, baikerių ir pan.) klubuose, ekologijos ir gamtos mėgėjų, politikos stebėtojų organizacijose, kitų pilietinės veiklos susibūrimų pasibuvimuose. Neišskiriant ir demokratijos bei pilietiškumo plėtros organizacijų srities.

Jeigu šis nevyriausybinių organizacijų sektorius pas mus BŪTŲ stiprus, valdžios gerbiamas, globojamas ir gerai bendromis pastangomis organizuotas. Deja, deja…

Pagal apibrėžimą tokios organizacijos – tai laisva piliečių valia įkurtos organizacijos, kurios siekia tarnauti visuomenės ar jos grupių labui. Ir yra ne pelno siekiančios. Tokio statuso organizacijų registruotų Klaipėdoje yra tikrai nemažai. Tik beveik visos miega letargo miegu (sustabdė veiklą ,,iki geresnių laikų“), kadangi dėl visiško jų ignoravimo iš valdžios pusės, egzistavimo sąlygų nebuvimo, prarado savo motyvaciją ir nusilpo

2014 metais, po nemažų vargų, įsikišus Vyriausybės atstovei Klaipėdoje, pačioje savivaldybėje (kaip ir kitose savivaldybėse, beje..) buvo šiaip-ne-taip sukurtas labai reikalingas kolegialus organas – Nevyriausybinių organizacijų (NVO)taryba. Mano pažįstami miesto visuomenininkai labai džiaugėsi, kad pagaliau turėsime tokį tarpininką tarp valdžios ir nevyriausybininkų. Kuris rūpinsis, kad Klaipėdos valdžia išgirstų apie esamas vietos nevyriausybinio sektoriaus problemas. Ir padėtų jas spręsti. Kiek leis galimybės. Kaip žinome, jei neturi pinigų, esi neturtingas idealistas – savanoris belieka tikėtis pagalbos ir su viltim žiūrėti į miesto valdžią, tikintis, kad tau šiame visiems reikalingame darbe padės. Taigi dirbi miestui, valstybei. Neatlygintinai.

Taip pat tikėjomės, kad bus kur kas lengviau ir geriau bendradarbiauti su savivaldybe, jos institucijomis bei sulaukti pagalbos VISAM NVO sektoriui Klaipėdoje. Tuo labiau, kad toks bendradarbiavimas apibrėžtas NVO plėtros įstatymu.

Ši taryba ,,teikia Savivaldybės tarybai, Savivaldybės tarybos komitetams, Savivaldybės administracijai siūlymus dėl savivaldybės prioritetų, susijusių su nevyriausybinėms organizacijoms palankios aplinkos savivaldybėje kūrimu, nustatymo ir nevyriausybinėms organizacijoms aktualių klausimų sprendimo“ (Klaipėdos NVO tarybos nuostatų II skyriaus 7.2 punktas)
NVO Taryba sudaryta iš 18 deleguotų atstovų iš kurių 9 turi priklausyti ,,NVO pusei“ o kiti 9 – ,,Savivaldybės pusei“.

Be to, jie ,,suporuojami“, t.y. jeigu yra iš savivaldybės pusės tam tikrą sritį atstovaujantis žmogus, tai ir iš nevyriausybininkų pusės taip pat tos srities atstovas turi būti. Gerai sugalvota – iš karto gaunasi maža darbo grupė. Tik dirbk ir norėk.

Visos institucijos savo sritis privalo atstovauti po lygiai, sprendimai susiję su NVO turi būti priimami tuo lygiu, kuris yra veiksmingiausias.

Spręsdamos pateiktus NVO tarybos klausimus valstybinės ir savivaldybių institucijos privalo bendradarbiauti tarpusavyje, o klausimai bent kažkuo susiję su NVO sektorium iš anksto derinami su nevyriausybinėmis organizacijomis ir būtinai dalyvaujant jų atstovams.

Na, žodžiu..,. Turime tokią tarybą. Visi nevyriausybininkai džiaugėmės.
Iki to laiko, kai prasidėjo tarybos darbas.

Visų pirma, buvo įvardinti tarybos veiklos tikslai ir funkcijos, o paskui sukrutome kurti konkrečius šios tarybos veiklos planus. Laiko taigi nedaug – taryba kažkodėl išrenkama stebėtinai trumpam 2 metų laikotarpiui. Toks įstatymas.

Sudėjome pagrindines veiklos gaires: sukurti Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų sąrašą (duomenų bazę); padaryti rimtą finansavimo, paslaugų iš NVO pirkimo galimybių analizę; patalpų veiklai klausimas; nuostatų koregavimas (keitimas) ir t.t

Naivuoliai… Mes dar nežinojome, kad pavyks padaryti tik analizę ir daugiau beveik nieko. Todėl kad NVO taryboje esanti savivaldybės pusė, kuri turėjo būti pagrindinė laidininkė tarp valdžios ir nevyriausybininkų, net negalvojo kuo nors rimtai užsiimti.

Buvo sudarytos darbo grupės. Jurgis A. su Renolda S., vėliau ir Liudvika K. internete chaotiškai ,,gaudė“ Klaipėdoje veikiančių registruotų nevyriausybinių organizacijų kontaktus (Registrų centras atsisakė duoti duomenis), o Jurgita, ,,Dienvidžio“ f. vadovė, viena nuveikė didelį darbą – padarė kokybišką analizę dėl NVO dalinio finansavimo ir paslaugų pirkimo iš NVO. Visa kita liko tik protokoluose.

Liko protokoluose ta ir labai reikalinga Jurgitos NVO finansavimo ir dalinio paslaugų pirkimo padaryta analizė. Ji nesulaukė jokių savivaldybės ponų veiksmų, stengiantis ją bent pristatyti miesto tarybai, kažkaip realizuoti…

Mano įsitikinimu, tik dėl visiško šių savivaldybės atstovų abejingumo ir dalyvavimo tarybos darbe tik tam, kad dalyvautų. Stebėtojais.

Posėdžiuose ponai jiems skirtą laiką atsėdėdavo. Jei ateidavo, visose sekančių kadencijų NVO tarybose savivaldybės pusė ir toliau ramiai sau nedirbo, o savivaldybės administracijai, kuri yra tik tarybą aptarnaujanti institucija (operatorius) kažką savo nuožiūra, kad ir prašant tarybai, nieko vykdyti neleidžiama.

Realūs veiksmai, kurie turėjo būti įgyvendinti juos apsvarsčius ir balsavus, taip ir liko tik pliurpalų lygyje.

Nepasakosiu viso savo daugiamečio darbo ,,egzotikos“ NVO taryboje (ten buvau 3 kadencijas ), tik galiu pasakyti, kad keičiantis tarybos nariams iš esmės nesikeitė niekas. Lyg užburtas ratas – tas pats per tą patį. Ateina nauja Taryba ir pradeda tą patį procesą: iš naujo suplanuoja surinkti NVO kontaktus, kad galėtų sukurti jų sąrašą; apklausti miesto NVO organizacijas, ko joms labiausiai reikėtų; vėl svarstomi klausimai dėl NVO dalinio finansavimo ir paslaugų pirkimo iš NVO.

Gali sakyti nesakęs – nieko negirdi, nieko nemato…Tarp kitko, manau, kad apklausti nevyriausybines organizacijas ar jos vysto veiklą, ar yra ją sustabdžiusios galų gale galėjo savivaldybės administracija, kadangi jie turi prieigą prie Registrų centro paslaugų. Bei galimybę iš savo skyrių (socialinio, kultūros, sporto ir pan.) pasiimti reikalingą informaciją. Vėl rimčiausiais veidais ponai, deleguotieji į tarybą, numato ieškoti organizacijų, kurios yra mieste, organizacijų, kurioms reikalingos patalpos ir t.t. Nesidomėdami, kas buvo svarstyta, pradėta daryti praeitose NVO tarybose. Ir taip nejučia ateina kadencijos pabaiga ir vėl renkama nauja NVO taryba…Kaip patarlė sako – ,,Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių“.

Man nuolat norėjosi paklausti, ar ponai tiek nepajėgūs mąstysena, kad negali savivaldybės portale surasti jau prieš 5 metus paskelbto kad ir nevisų, bet daugelio Klaipėdoje registruotų nevyriausybinių organizacijų sąrašo? Kaip iki šiol nežino, kiek ir kokių organizacijų, turinčių patalpų poreikį, yra priede prie posėdžio protokolo? Man nesuprantama, kodėl viena po kitos naujai tvirtinamos NVO tarybos neužsiima jau pradėtų darbų tęstinumu, bet nuolat dubliuoja tą patį per tą patį iš naujo?

Tie, kurie galėjo kažką padaryti realiai, padėti realizuoti NVO tarybos reikalingus sprendimus, užsiimdavo tik pasėdėjimu posėdyje ir demagogija. Buvo du savivaldybės valdžios atstovai, kurie lyg ir iš pradžių ėmėsi normaliai dirbt, bet labai greit nurimo. Galimai saviškiai padėjo asmeninio laivo šturvalą pakreipti reikiamu, komfortiškesniu kursu.

Niekas nepasikeitė, užduočių, kurias turėjo išspręsti šios kelių kadencijų NVO tarybos, niekas nesprendžia iki šiol.

Tarp kitko, už dalyvavimą NVO tarybos posėdžiuose ,,Savivaldybės pusė“ gauna priemokas prie savo darbo užmokesčio. Gal tai ir yra pagrindinė buvimo posėdžiuose priežastis?

Man, kaip buvusiai trijose tarybos kadencijose, labai keistai atrodo toks darbas nedirbant. Tiesiog stebina, kad čia atėję žmonės net nežino iš esmės, kas yra NVO taryba. Ir kad šis kolegialus organas turi spręsti išimtinai tik su nevyriausybinių organizacijų sektoriaus problemomis ir reikalais susijusius klausimus. Tiesa, dabar, mano nuomone, Klaipėdos NVO taryboje beveik neliko tikrų nevyriausybininkų. Tik statytiniai, už kurių nugaros stovi arba kokia nors politinė ,,jėgelė“, įtakotukų plauktukai, arba ta pati nesuinteresuota nevyriausybinio sektoriaus sustiprėjimu savivaldybės valdžiukų užkulisinė publika. Skaitau, pvz., tuos kelis pernai metų posėdžių protokolus ir trūksta žodžių. Ko vertas vien sakinys, ką siūlo pranešėjas (citata iš protokolo) ,,.. kad 2021 metams reikia parengti veiklos planą, tačiau pastebi, kad pasiūlymų ir poreikių iš NVO sektoriaus trūksta“. Taigi mažiausia jau 5 metai, kaip aišku, kokie tie NVO sektoriaus poreikiai!

Jeigu nemokate naudotis internetu ir surasti savivaldybės portale buvusių tarybų protokolų, tai paprašykit NVO tarybos sekretorės Jurgitos – ji jums viską čia pat greit suras ir parodys. Arba (citata),, V. Raugelė siūlė į veiklos planą įtraukti … nemokamo parkavimo klausimą Klaipėdos m. NVO savanoriams”. Ir dar krūva visokių tyrimų, apklausų, išvažiuojamų posėdžių (galimai į partijų būstines?) ir kitos neesminės beletristikos.

Aš žinoma, atsiprašau už savo netokią nuomonę, bet leiskite paklausti ar čia ir yra labai reikalingi VISAM KLAIPĖDOS NVO SEKTORIUI dalykai?

Tai buvo praeitos kadencijos taryboje. Dabar jau 2022 metai. Ši nauja taryba, kuri realiai turės laiko vykdyti veiklą vienerius metus, buvo ,,komplektuojama“ nuo pavasario kažkur kelis mėnesius, paskui buvo vasara, kada yra atostogų metas, vėliau – nuo rugsėjo, kuomet jau galėjo dirbti.

Ir dirba. Patvirtintas planas įtraukti į visų projektų vertinimą atstovus iš NVO tarybos, dėl NVO patalpų nuomos, dėl projektų vertinimo tvarkos aprašo keitimo ir t.t. Nuspręsta rengti reguliarius NVO tarybos posėdžius, parašyti krūvą raštų savivaldybės administracijai dėl reikalingų ir nelabai reikalingų dalykų bei organizuoti diskusiją-seminarą apie viešųjų paslaugų perdavimą miesto NVO (primenu, kad toks planas buvo 2016 m. NVO tarybos veiklos darbotvarkėse). Dar svarstyti pasiūlymai dėl savanorystės metų minėjimo 2022 m, seniūnaičių išmokų didinimo, užmirštant, kad tų seniūnaičių veikla uostamiestyje jau tapo juokinga..

Tiesa, ką tik išgirdau, kad miesto Taryba ruošiasi spręsti, ar nereikėtų šiuo taupymo laikotarpiu kažkiek nurėžti seniūnaičiams tas jų išmokas, tad kad ir ką nusprendė NVO taryba, paskutinis žodis bus miesto valdžios. Kaip visada.

Nesakau, kad dabartinė NVO taryba užsiima tik išskirtinai niekais, bet ponai, kur visų Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų interesai? Kodėl patalpų klausimas svarstomas taip, kad kalbama tik apie jaunimo organizaciją ,,Apskritas stalas“, bet ne apie visus, kurie jau kelerius metus tikisi? Kada jau ar ne 6 metai sąraše yra 17 NVO, turinčių tokį poreikį? Ir manau, kad atsirastų daugiau nevyriausybinių organizacijų, norinčių turėti vietą susirinkimams ir savo veiklai. O kodėl siūloma tik nuomotis?

Nemokamai ir savanoriškai dirbančioms miestui organizacijoms – nuomotis patalpas už pinigus, kurių jos neturi!? Visas Klaipėdos centras pilnas pastatų, jau daug metų liūdnai žiūrinčių į gatves tuščiais langais, Kultūros fabrikas irgi pusiau negyvas.. O piliavietė, piliavietė…Bet miestiečių organizacijoms nemokamos vietos nėra. Niekur.

Tarpininkas tarp miesto NVO ir Savivaldybės, kuris TURI ŽIŪRĖTI TIK TO KAS REIKALINGA NEVYRIAUSYBINĖMS ORGANIZACIJOMS, turi užsiimti kuo? O tas keliuose posėdžiuose figūravęs svarstymas apie 6000 eurų sumą savanoriams, kuriuos sugalvojo apdovanoti iš savivaldybės biudžeto – tie savanoriai kokiai konkrečiai miesto NVO priklauso? VŠĮ, kurią įsteigė pati savivaldybė? Daug klausimų.

Galima suprasti. kuomet mūsų nepakartojami veikėjai ,,iš aukščiau“, imituodami darbą NVO sektoriaus labui, priiminėja keistai betikslius įstatymus. Tokius kaip, pvz., kad rinkimai į NVO tarybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo postą pagal naują tvarkos aprašo 12 punktą vyktų SLAPTU balsavimu. Lyg čia būtų vos ne valstybinio saugumo dalykai. et atsakykite man, ar NVO tarybos reikalas, kaip mieste važinėja paspirtukai ar kaip pervadinti Mogiliovo gatvę? Į Švitros ar Vaitiekūno? Čia tokį ,,džiauką suskėlė“ dabartinės NVO tarybos Klaipėdoje darbininkėliai, taip ir nedabridę iki šiol, nei kur jie randasi, nei ,,kas tas toks yr“ ta NVO taryba

Paskutinis posėdis, vykęs spalio 4 d., mano nuomone, iš viso neatlaiko kritikos – apie miesto nevyriausybines organizacijas net neužsiminta, o visas posėdis skirtas ukrainiečių klausimams. Bent jau formaliai būtumėt pakalbėję, kurios miesto NVO konkrečiai galėtų dirbt su ukrainiečiais Klaipėdoje, ar ką.

Bet šiaip tai, ponai, įregistruokite savo Klaipėdos miesto savivaldybės ukrainiečių tarybą ir svarstykite ten jų,, integracijos Klaipėdoje, lietuvių kalbos mokymo, būsto ir kt.” klausimus (čia iš 1-mo darbotvarkės klausimo..) iki soties.

Mūsų miesto nevyriausybinių organizacijų klausimai iki šiol dar yra visiškai neišspręsti, todėl būtent ta kryptimi kuo dažniau turėtų dirbti NVO taryba Klaipėdoje o ne užsiiminėti ne savo reikalais.

Vėl praplaukė n-tąjį kartą, kaip senovės sakmės Kastytis iš Baltijos, tas pats sprendimas bendru sutarimu kreiptis į Klaipėdos savivaldybės Turto skyrių, kad pristatytų pilną informaciją apie turimas laisvas patalpas (turbūt tam ,,Apskritam stalui“?) Taip pat tokias patalpas, kurios nepilnai naudojamos. Toks svarstymas ir sprendimas yra kaip mantra, kaip tradicija kiekvienos buvusios kadencijoje NVO tarybos darbe. Ir į kurį atsakymas bus irgi tradicinis: ,,Laisvų patalpų savivaldybė neturi“. Na, nebent savo globotiniams, nebent labai geriems, lygesniems už lygius. Rinkimai arti. Eilinį kartą gaištamas tuščiai laikas. Nors…ką gali žinoti, kas dabar sėdi šios tarybos narių kėdutėse. Gali būti, kad vieno rato, vienos srovės, vienos rankos ir tų pačių vandenų labai gabūs tikri nevyriausybinio sektoriaus ,,vilkai“, sugebantys padaryti tą, ko negalėjo padaryti visos buvusios tarybos ir kas dvejus metus į jas deleguojami Klaipėdos piliečiai.