Ukrainietė gydytoja: „Klaipėda – ideali vieta pradėti naują gyvenimą”

Svarbu, Veidai

Hanna Motorina
2022-10-15

Komentarų: 0

44 metų metų ukrainietė gydytoja Mariana Andrulis Klaipėdoje gyvena jau keletą mėnesių. Ji atvyko iš Kijevo apskrityje esančio Gorenkos kaimo, kuris yra vos už 7 kilometrų nuo Bučos, liūdnai išgarsėjusios rusų armijos vykdytomis ukrainiečių civilių žudynėmis.

Iš gimtojo Marianos kaimo mažai kas beliko – kovoje dėl Kijevo jį beveik visą subombardavo. Daugelis jo gyventojų žuvo, pavyzdžiui, Marianos pažįstama savanorė mergina žuvo mašinoje nuo sprogmens skeveldros – ją surado tik po trijų dienų. Nuo skeveldros žuvo ir jos kaimynas ugniagesys.

2001 metais Mariana baigė nacionalinį Kijevo medicinos institutą ir 20 metrų išdirbo endokrinologe klinikiniame endokrinologijos centre Kijeve, tuo pat metu dirbdama ir privačioje klinikoje. Po priverstinio persikraustymo į Lietuvą jai pavyko tęsti savo profesinę veiklą Klaipėdos jūrininkų ligoninėje. Ji dirba šios gydymo įstaigos ambulatorinių konsultacijų skyriuje, pacientus konsultuoja rusų ir ukrainiečių kalba.

Mariana su dukra Aina. Asmeninio archyvo nuotr.

Marianai sunku prisiminti priverstinį bėgimą iš Ukrainos, bet ji sutiko su mumis pasikalbėti. Tai bus labai stiprios moters, neišdavusios savo profesijos bei sugebėjusios iš naujo save po gabaliuką „surinkti” naujoje šalyje, istorija.

Liūdna dovana

„Į Lietuvą su 15-mete dukra Aina, brolio žmona bei dviem sūnėnais atvykau kovo 4-ąją. Pradžioje niekas iš artimųjų nenorėjo išvažiuoti, nors aš reikalavau”, – pradėjo savo pasakojimą ukrainietė. – Vasario 24-ąją prasidėjus karui, mes su dukra buvome Kijeve. Ką tik buvome atšventę mano gimtadienį, kuris yra vasario 23-ąją, ir ruošėmės švęsti brolio gimtadienį – jis yra gimęs vasario 24-ąją. Tai gavome tokią liūdną dovaną. Tėvai man paskambino 6 val. ryte ir paprašė atvažiuoti pas juos į Gorenką, kadangi mes su dukra Kijeve gyvenome prie oro uosto ir jie manė, jog ten mums pasilikti pavojinga. Taip atsidūrėme Gorenkoje, kur, kaip paaiškėjo, situacija dar blogesnė, nes šalia yra Gostomelio oro uostas, kurį apšaudė rusų kariuomenė, o vėliau jį ir okupavo”, – pasakojo karo pabėgėlė.

Moters šeima iki pat kovo 2-os dienos nenorėjo išvykti, bet tada okupantai Gorenką atakavo fosforo bombomis ir kasetinėmis raketomis.

„Kas minutę darėsi vis pavojingiau, – prisiminė ukrainietė. – Kaime kilo gaisrai. Išeini iš namų – aplinkui viskas dega. Į mano brolienės automobilį pataikė raketos skeveldra”.

Moteris paslapčia ėmė krautis savo ir dukters daiktus, o paskui ją to paties ėmėsi ir brolio žmona. Stengėsi imi nedaug daiktų, kad nebūtų sunku nešti, jei per sieną reiktų eiti pėsčiomis. Brolis jas nuvežė į Kijevo geležinkelio stotį. Dviejų moterų su trim vaikais ir šunimi tikslas buvo išvykti bet kur, kur nešaudo, nebombarduoja ir nėra gaisrų.

„Stotyje vyravo chaosas: minios žmonių, jokios informacijos. Išėjome į peroną, kuriame traukinio jau apie tris valandas laukę žmonės paaiškino, jog kartais čia atvyksta traukiniai, vykstantys į Vakarų Ukrainą. Mes irgi ėmėme laukti kartu su jais”, – pasakojimą tęsė Mariana.

Po dviejų valandų laukimo atvyko trumpas, tik dviejų vagonų traukinys. Žmonės, pametę galvas, puolė prie jo.

„Prasidėjo kažkas baisaus: žmonės stumdė vienas kitą, per grumtynes ne vienas prarado lagaminus, gyvūnus, bandė iš vagonų išstumti lauk silpnesnius. Tambūre stovėjo susigrūdę kaip silkės statinėje. Mes nusprendėme tuo traukiniu nevykti, kad nepasimestume toje makalynėje. Netrukus atvažiavo kitas traukinys su prikabintais pustuščiais vagonais. Nesupratome net, kur važiuojame. Tik po kurio laiko traukinio mašinistas pranešė, jog vykstame į Lvovą”, – kelionės pradžią prisiminė Mariana.

Atvykus į Lvovą, šeima sužinojo, jog netrukus du autobusai išvyksta į Lietuvą ir Italiją. Dėl artumo ukrainiečiai pasirinko Lietuvą.

Įsiliejo į klaipėdiečių medikų šeimą

Autobusas Marianos šeimą atvežė į Raseinius, kur juos pasitiko buvęs moters vyras. Jis juos nuvežė pas savo tėvus į Šilalę, kur jie praleido mėnesį. Po to moteris nusprendė išvyti į Klaipėdą, kad galėtų dirbti pagal specialybę ir mokytis lietuvių kalbos. Ji su dukra prisiglaudė pas pensininkus savanorius Laimą ir Kazimierą, o brolienė su vaikais liko Šilalėje. Tuo metu Marianos tėvams pavyko išvyti į Vokietiją, kur jie, patys būdami pabėgėliai, padeda savo tėvynainiams.

Aina specialiai mokslus pasirinko lietuvių- vokiečių [Hermano Zudermano] gimnazijoje, kad kartu išmoktų ir lietuvių kalbą. Ji planuoja studijuoti Lietuvoje.

„Klaipėdoje įsidarbinti man pavyko ne iš karto, kadangi reikėjo, kad Lietuva pripažintų mano, kaip medikės, licenciją. Tam reikėjo surinkti daug dokumentų ir juos išversti į lietuvių kalbą. Po to kilo problema dėl lietuvių kalbos – daugelis medicinos įstaigų reikalavo ją mokėti, kad galėčiau pildyti dokumentus. O aš tos kalbos tik buvau pradėjusi mokytis! Po ilgų paieškų visgi radau darbą Jūrininkų ligoninėje, dėl ko labai džiaugiuosi. Čia labai šaunus kolektyvas ir puikios darbo sąlygos. Man labai padeda lietuvių gydytojai, esu laiminga, atsidūrusi šių medikų šeimoje”, – kalbėjo ukrainietė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Mariana prisipažįsta nesigailinti pasirinkusi Klaipėdą. Jos teigimu, čia gyvena labai nuoširdūs žmonės, visada tiek žodžiu, tiek darbais pasiryžę padėti į nelaimę patekusiems ukrainiečiams. Jų dėka Marianos šeima sugrįžo į įprastą gyvenimo ritmą.

„Mes, ukrainiečiai, nuoširdžiai dėkojame Lietuvai už didžiulę pagalbą, kurią jūsų šalis suteikė Ukrainai, kovojančiai su Rusijos agresija. Čia esame apsupti rūpesčiu, šiluma ir pagalba. Klaipėda – puikus, ramus miestas su gražiu pajūriu. Tai ideali vieta pradėti naują gyvenimą, atsikračius mirties baimės”, – pokalbį baigė Mariana.

0 Comments

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Sveikata

Registruotis širdies ir kraujagyslių patikrai - specialiu telefonu

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) filialo „Jūrininkų ligoninė“ kardiologai daugiau nei mėnesį pacientus tikrina pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą. ...
2024-03-13
Skaityti daugiau

Konsultacijos

Tarp Lietuvoje dirbančių užsieniečių daugiausia baltarusių

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja atvykusiųjų iš užsienio. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 ...
2024-03-06
Skaityti daugiau

Sveikata

Jonas Sąlyga vadovaus Klaipėdos miesto poliklinikai (atnaujinta)

Jau kurį laiką viešojoje erdvėje sklandę gandai, jog savo noru iš Jūrininkų ligoninės vadovo posto pasitraukęs Jonas Sąlyga laimėjo konkursą ...
2024-02-26
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This