Pirmadienį surengtos nuotolinės diskusijos dėl Lietuvos greitosios medicininės pagalbos (GMP) reformos įgyvendinimo metu Klaipėdos politikai (tarp jų aktyviausi buvo kandidatai į merus) „apšaudė” Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovus aibe klausimų, į kuriuos šie dažnai sakė dar negalintys atsakyti. Tačiau sutiko, kad po GMP reformos šios paslaugos kokybės rodiklis – pasiekiamumas Klaipėdoje – gali padidėti tik nuo 96 iki 98 procentų.

Už tuos 2 procentus Klaipėda yra pasirengusi atiduoti valstybei visą savo valdomos Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties turtą, taip pat ir greitosios pagalbos automobilius, kurie įsigyti už klaipėdiečių mokesčius.

Nors SAM atstovai teigė, kad Klaipėdos miesto GP automobiliai po reformos bus naudojami tik mieste, Rimvydas Juodviršis, Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vadovas, teigė, kad jų „greitukės” ir dabar važiuoja gelbėti žmonių toli už miesto ribų. 

R. Juodviršis priminė, kad kai Klaipėda perėmė GMP paslaugos teikimą Palangoje, ten atlyginimai buvo 30 procentų menkesni nei Klaipėdoje, prastesnė buvo materialinė bazė. Jis, žinodamas, kad Klaipėdos regiono savivaldybėse padėtis teikiant GMP nėra gera, mano, jog uostamiesčiui gali vėl tekti išlyginti skirtumus. Be to, vadovas teigė, kad reikės papildomų lėšų darbuotojams atleisti, nes ne visi norės pereiti į centralizuotą įstaigą.

SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė tikino, kad dėl papildomų lėšų deramasi su Finansų ministerija, nes reformai numatytų Europos Sąjungos lėšų tokiems reikalams naudoti negalima. Ji tikino, kad nuo kitų metų metų Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis paslaugų teikti nebegalės – toks esąs įstatymas. Tačiau kartu sakė, jog iš pradžių nė vienas darbuotojas nebus atleistas, etatų skaičius esą nebus mažinamas – „retinama” bus vėliau. Iš pradžių esą nesikeisiąs ir darbo užmokestis.

Į vietos politikų repliką, kad pagal paslaugos kokybės rodiklius Klaipėdai nedaug yra kur stiebtis, O. Vitkūnienė atrėžė: „Resursų tobulėti yra”. Ir tikino, kad prie to prisidės aplinkiniai rajonai – po reformos aptarnavimo ribų nebūsią. Ji tvirtino, kad šia reforma nesiekiama ekonominio efekto.

„Išvyks į rajoną miesto automobiliai – negaus paslaugos klaipėdiečiai”,- rūpinosi vietos politikai, abejodami, kad po reformos pagerės paslaugos kokybė mieste. Nes esą pagrindinė GMP pasiekiamumo problema – transporto eismo intensyvumas.

Savivaldybės valdoma Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotis dotacijų iš valstybės negauna. Už suteiktas paslaugas ji iš Teritorinių ligonių kasų užsidirba apie 5-6 milijonus eurų per metus.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. visos šalies mastu veiksianti GMP tarnyba kuriama jau veikiančių savivaldybių GMP viešųjų įstaigų, kurių savininko teisės ir pareigos bus perduotos valstybei, pagrindu – SAM, perėmusi jų savininkų teises ir pareigas, šias visas viešąsias įstaigas reorganizuos į vieną viešąją įstaigą GMP tarnybą.

Parengtame Klaipėdos miesto tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Kyla grėsmė dėl Savivaldybei priklausančio turto išsaugojimo ar tinkamo ir teisingo atlygintinumo už jo galimą perdavimą valstybės nuosavybėn bei užtikrinimo, kad šis turtas bus naudojamas Savivaldybės gyventojų aptarnavimui”.

Baiminamasi, kad klaipėdiečių lėšomis įsigytas turtas gali išvažiuoti į skurdesnius Lietuvos regionus.

Tuo metu ministerija baiminasi, kad nuo kitų metų vidurio centralizuota greitosios pagalbos teikimo tvarka šalyje neįsigalios, kaip numatyta įstatymu. Siekdama paspartinti GMP reformos įgyvendinimą, ji siūlo savivaldybėms atskirti GMP viešųjų įstaigų savininko teisių ir pareigų perdavimo klausimą nuo turto perdavimo klausimo – pirmiausiai savivaldybės taryba turėtų priimti sprendimus dėl savininko teisių ir  pareigų perdavimo valstybei. O turtinius klausimus, pasak ministro Arūno Dulkio, „bus galima spręsti vėlesniuose savivaldybės tarybos posėdžiuose”.