Smiltynės gyventojai praėjusį šeštadienį atvažiavę į Naująją perkėlą buvo nemaloniai nustebinti: 11 valandą pagal paskelbtą grafiką turėjusio į miestą išplaukti kelto neberado – jis jau buvo išplaukęs. AB „Smiltynės perkėla” dispečeriai paaiškino, kad keltai nesilaiko grafiko.

Toks „džiazas” įsiutino žmones, jie stipriai pavėlavo į suplanuotus renginius. Ką bekalbėti apie tuos, kurie skuba į oro uostą, tarpmiestinį autobusą, traukinį ar darbą. Pasak Smiltynės, kurioje gyvena apie šimtas žmonių, seniūnaitės Ingos Dailidienės, būna, kad atvykęs prie kelto laiku į jį nebetelpi ir lauki dar pusvalandį ar daugiau.

„Nors vasarą keltai dirbo nepriekaištingai”, – priduria ji.

Tiek Smiltynės, tiek Neringos savivaldybės gyventojus piktina tai, kad šiemet vadinamuoju žiemos grafiku AB „Smiltynės perkėla” keltai pradėjo kursuoti jau nuo spalio 1 d. Ir taip kursuos iki balandžio 1 d. Tai yra, bendrovė dviem mėnesiams pailgino žiemos sezoną. Nors orai – puikūs.

Pirmasis keltas iš Smiltynės į Klaipėdos senamiestį Senojoje perkėloje ryte dabar išvyksta 7 valandą ryto. Tad tiems, kuriems reikia anksti atvykti į darbą, stotį nėra jokių šansų tai padaryti, jei neturi savo mašinos. Ratuotieji važiuoja į Naująją perkėlą.

Smiltynės gyventojams apribotos galimybės lankytis teatre, kine, koncertuose ar ilgai trunkančiuose renginiuose: paskutinis keltas iš Klaipėdos senamiesčio į Smiltynę išplaukia 20 valandą. Nespėjai – esi priversta važiuoti taksi į Naująją perkėlą arba nakvoti viešbutyje. Tas pats – ir grįžtantiems į tolimesnių kelionių.

Jūrų muziejaus, kuriame dirbantys 160 žmonių kasdien keliasi keltais per Kuršių marias, direktorė Olga Žalienė sakosi nesinaudojant automobiliu – į darbą keliauja per Senąją perkėlą. Ji tvirtina, kad paskelbto grafiko ne visada laikomasi ir šioje perkėloje. 

„Prieš savaitę ar dvi į Smiltynę keltas numatytu laiku neatplaukė. O jo laukė nemažas žmonių būrys, tarp jų – ir neįgalieji. Paskambinus į dispečerinę jiems buvo pasiūlyta eiti pėsčiomis iki Naujosios perkėlos. O iki jos – 4-5 kilometrai”,- pasakoja Olga Žalienė.

Anot jos, Jūrų muziejų aptarnaujantis transportas taip pat kenčia ir dėl Naujosios perkėlos keltų „džiazo”. Direktorė priduria: „Pėstiesiems yra labai blogai”.

„Esame pavyzdys visame VVĮ sektoriuje! Už įgyvendinamas geriausias valdysenos praktikas”, – savo interneto svetainėje neseniai paskelbė valstybės valdoma AB „Smiltynės perkėla“. 

Bendrovės pardavimų ir klientų  aptarnavimo direktorius Darius Undžys „Atvirai Klaipėdai” teigė daugelį šių problemų žinąs, jos, esą, yra operatyviai sprendžiamos bendraujant tiek su gyventojais, tiek su Jūrų muziejumi.

„Socialiai atsakingai žiūrime, bet skaičiuojame pinigus”, – atsako jis į nusiskundimus, kad vakare pėstieji negali užtrukti mieste, nes paskutinis keltas išplaukia 20 valandą. 

Pasak D. Undžio, lapkritį Senojoje perkėloje vėl planuojamas reisas 21 val. Nors praktika rodo, kad ne sezono metu jis dažniausiai plaukia tuščias. Direktorius patvirtino, kad praėjusį šeštadienį Naujojoje perkėloje keltai plaukė be grafiko – tai esanti įprastinė praktika. Apie tai pranešama bendrovės tinklapyje ir kitais komunikacijos kanalais. 

Paklaustas, ar kaskart ruošiantis į keltą keleiviui būtina pasižiūrėti į bendrovės interneto svetainėje skelbiamą informaciją, direktorius atsakė, kad paprastomis savaitės dienomis tai nėra būtina. Bet savaitgaliais keltai dėl didelio klientų srauto dažnai dirba be grafiko, tad pasitikslinti pravartu. 

D. Undžys sako, kad apie incidentą Senojoje perkėloje, kai nesulaukusiems kelto keleiviams, tarp jų – ir neįgaliesiems, buvo pasiūlyta pėdinti iki Naujosios perkėlos arba palaukti reisinio autobuso į Nidą, reikia aiškintis atidžiau: iki šiol apie tai nežinojo. Tačiau pažadėjo aptarti tą situaciją su Jūrų muziejaus vadovais.

Paklaustas, ar dėl pėsčiųjų patogumo naktį Senojoje perkėloje negalėtų budėti nedidelis kateris, D. Undžys sako, kad toks sumanymas – ateities dalykas.

Pranešti klaidą