Kuršių nerijoje, prie Senosios perkėlos, rengiamasi rekonstruoti esamą sovietinio laikotarpio palikimą – paviljoną.
Neskelbiamo asmens (skelbiami tik inicialai V. S) užsakymu projektinius pasiūlymus parengė UAB „Aketuri architektai“.
Pateiktuose pasiūlymuose teigiama, jog siekiama sukurti naują kokybišką, darniai su vietove susiliejantį pastatą.
„Kadangi esamas pastatas tiek savo vieta, tiek savo tūriu yra naujų laikų darinys, rekonstrukcijos metu jo architektūrinę išraišką grindžiame šiuolaikinėmis formomis bei kompozicija, atkreipdami dėmesį į Smiltynei būdingą istorinį kontekstą, industrinį Klaipėdos krantą bei labai svarbų šiai vietovei gamtinį peizažą”, – rašoma viešai svarstyti pateiktuose dokumentuose.
Projektuotojai teigia, kad buvo atsižvelgta į Architektų rūmų, Kultūros paveldo departamento bei Kuršių nerijos nacionalinio parko rekomendacijas.
„Siekėme atrasti labiausiai tinkamą rekonstruojamo pastato architektūrinę išraišką: neimituoti senovės bei buvusių specifinių gyvenamiems namams bei smuklei būdingų architektūros bruožų”, – rašo projektuotojai.
Teigiama, kad kuriant naują kokybišką architektūrą, siekiama darniai įsilieti į krantinės peizažą, naudojant stogų plastiką, akcentuoti Smiltynės kopos liniją.
Pastate planuojamos maitinimo paslaugos ir penki apartamentai. Siekiama, kad šis objektas „taptų pagrindiniais vartais į Smiltynę, kurie užsimena apie kitame krante esančia industrinę Klaipėdos teritoriją, tačiau mandagiai pabrėžia saugomus gamtos elementus Smiltynėje”.
„Stogų formos žaidžia su esama gamtine aplinka primena vėjo plaikstančias laivo bures. Projektuojamas plyšis antrame aukšte keliaujant laivu ir keičiantis perspektyvoms pabrėžia ir tarsi „įrėmina“ saugomą Smuklės kopą”, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Galiojančio detalaus plano sprendiniuose yra nurodyta, kad čia galimas rekonstruojamo pastato aukštingumas yra 2- 2,5 aukšto. Sklypo plotas – 7,6 aro.
INFORMACIJA
Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti iki lapkričio 7 d. Turgaus g. 19-1, Klaipėdoje, darbo dienomis 9-17 val., iš anksto susitarus tel. 8 656 44600, arba internetinėje svetainėje internetinėje svetainėje https://www.klaipeda.lt/pp
Pasiūlymus galima teikti iki lapkričio 7 d. raštu UAB „Aketuri architektai”, adresu Raugyklos g. 3-1, Vilnius, el. p. rimante@aketuriarchitektai.lt
Viešas susirinkimas vyks lapkričio 7 d., 16 val., nuotoliniu būdu.
Esamas kioskas geriau. Autentiška ir neviršija aukštingumo. Apkalkit pagaliukais, ir bus tas pats už žymiai pigiau.
Kazkas negerai su architektais.. netinka sis vilnieciu pastataa prir aplinkos. Nesilaikomos proporcijos.
Ps. Spokinycia?
Tame siaurame ruože būtinai KĄ NORS STATYTI. Vietoje sovietinio paveldo galima ir nestatyti šiolaikinio ažūro. Tą architektūrinę išmonę pasilaikyti sau. Norisi matyti gražų kalną su medžiais, gamtą.
Gaila kad Klaipėdoje vyksta tokios nesamonės, sumasto restoruoti gerai bet sumasto nes galima padaryti apartamentus na bus „navaras” ir nesvarbu ar galima ar negalima jug aiškinsimės kaip pastatysim ir jau bus viskas priduota.
O dabar rimtai dėl tų bariukų „Alyno” ir ” Hezer” prisistato terasų , o vasarą pilni keltai žmonių turi spaustis tarp kelto ir terasų visiška nesamonė, o dabar kalbame apie nesamoningus projektus.
Dar vieną dušinę..
Gražu modernu tematika neužgožia kraštovaizdžio
Neklausykit bambelkių ir statykit ko greičiau.
Kritika yra sveikintina ir ja reikia moketi priimti. Beto pastabos daugumoje atveju i tema.
pastato aukštingumas yra 2- 2,5 aukšto, o vizualizacijoje – 4-4,5 aukšto pastatas????
Juk šioje zonoje pastatai negali didėti? Ar išrinktiesiems vis tik gali? Ir iš paviljonų virsti „apartamentais”???
autoriai patys teigia, kad šioje vietoje gali atsirasti 2-2,5 aukščio pastatas, bet akivaizdžiai projektuoja 3,5 aukšto tai bandydami slopinti peršviečiamumais ir medinių pagaliukų apdaila – atseit „šiuolaikiška architektūra” 🙂 . Dar liūdniau su tais pagaliukais – paveiksliukuose gal ir patrauklu, o kas iš jų liks po 2-3 metų eksploatacijos? Ypač labai „šiuolaikiškos” laiptinės iš pagaliukų pastato galuose. Autoriai matyt puikiai supranta, kad ir „peršviečiamumo” triukas dirba tik tamsiu paros metu, bet kai reikia max parduodamo ploto
Šaunu. Linkiu greičiau atsikratyti to sovietinio palikimo. Nes kritikuoti, stabdyti ir nieko nedaryti yra lengviausia.
Pirmas įspūdis tikrai geras: pastatas ažūriškas, negožiantis gamtos, Smiltynei būdingo spalvinio sprendimo. Tačiau juk buvo idėja atkurti Smėlio (Sandkrug) karčemą. Tokiu atveju šis paviljono projektas taps dominante ir užgoš tą karčemą, kuri garsi savo istorija. Smėlio karčiamoje lankėsi daugybė žymių asmenybių, keliavusių maršrutu Berlynas–Karaliaučius–Klaipėda–Ryga/Mintauja–Sankt Peterburgas. XIX a. pabaigoje čia įkurtą kavinę pamėgo Klaipėdos miestiečiai ir svečiai. Laukdami ir plaukdami keltu jie stebėjo Klaipėdos ir Kuršių nerijos panoramą. Pasak istoriko, tikėtina, kad šioje karčiamoje laukė kelto ir karališkosios personos, ir kitos įžymybės: Prūsijos karalienė Luisė von Mecklenburg-Streltz, Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III, Vokietijos imperatorius Wilhelmas I, LDK karys, Varnių kanauninkas ir istorikas Motiejus Strijkovskis, gamtininkas, geografas, keliautojas Alexanderis von Humboldtas, Rusijos istorikas, publicistas Nikolajus Karamzinas, teisininkas, rašytojas Ernstas Wichertas.
pirmą kartą su jumis sutinku. Nedera nei su esamomis „saugomomis” vilomis, nei su Kurhauzu, nei su būsima planuojama atstatyti karčema. Tai labai matoma vieta, tikrai „Smiltynės veidas”, matomas iš visur ir formuojantis visą kraštovaizdį. Šiuo atveju griozdiškas, rėkiantis ir labai ryškus.
Dar klausimas, kaip galima iš vieno mažo kiosko išspausti 4 aukštų pastatą (iš vizualiazacijos aišku, kad 1 auktšte numatytos komercinės atalpos, o virš jų – kotedžai per 2-3 aukštus. Ir viskas tik dėl tų kotedžų (jie vadina „apartamentais”) ir daroma.
100 proc. sutinku. Skaitant komentarą, nejučia prisiminiau buv. miesto vyr. architekto Mureikos prieš 20 metų postringavimus apie Vitės kvartalo atstatymą.
Gražu. Vietoje.
Nuostabus statinys, daugiau tokių Smiltynėje, gal tada pradės panašėti į kurortonę teritoriją ?
Džiugu kad kitame krante prasideda judėjimas . Gal Parko saugotojai ir visi tikrintojai neužgesins iniciatyvos.
P.S. Gaila kad Klaipėdiečiai architektai šio darbo nesiėmė arba kažko nežinau..
Greičiausiai kažko nežinai. Tikėkimės čia atsitiktinumas, kad projektą rengia Architektų rūmų pirmininko vadovaujama įmonė. Klaipėdoje yra puikių architektų, kurie net gal geriau „jaučia” vietovę, todėl keista, kad vilniečiams atiduotas toks darbas.
nepaisant vietos architektų argumentų, prieštaravimų AR Pirmininkas jau tampa etatiniu abejotinų projektų stūmiku. https://www.architekturumai.lt/wp-content/uploads/RAT_KL_2019_09_12.2-i%c5%a1vada.pdf