Už Žvejų rūmų rekonstrukciją ketvirtadienį balsavo 25 Klaipėdos miesto tarybos nariai, keturi susilaikė. Visgi politikai patys abejojo, ar toks sprendimas nėra tik „oro pilies” statymas.

Daugelis Tarybos narių, nors ir ragino pritarti sprendimo projektui, optimizmu netryško. Jie su skepsiu klausėsi Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės atsakymų į klausimus dėl rekonstrukcijos terminų, projekto finansavimo modelio.

Pasak E. Deltuvaitės, ateinančiais metais būtų baigtos procedūros dėl rūmų dalimi esančio privataus sporto komplekso išpirkimo ir, galbūt, pradėtas pastato rekonstrukcijos architektūrinis konkursas. Dalis finansavimo yra numatyta iš Europos Sąjungos (ES) lėšų. O visam procesui reikėtų 10 metų.

Dalinis projekto finansavimas ES lėšomis masino politikus palaikyti sprendimo projektą, tačiau juos atšaldė kolega Vytis Radvila, pranešdamas, kad teikti paraiškas numatytam ES fondui dėl Žvejų rūmų rekonstrukcijos jau yra iš esmės esą pavėluota. 

Vaida Raugelė būgštavo, kad be finansavimo Tarybos sprendimas bus tik deklaracija, „oro pilis”. Elida Mantulovė, pritardama sprendimo projektui, sakė: „Daug ko norim, daug pradedam, bet nieko nepadarome”. Ji abejojo, ar įgyvendinant šį projektą bus „kultūrinis proveržis”. 

Panašiai kalbėjo ir Judita Simonavičiūtė, sakydama, kad tiek rekonstrukcija, tiek naujo pastato statyba kainuos vienodai. Ir retoriškai klausė: „Ar mes tikrai esame teisingame kelyje?” 

Nina Puteikienė siūlė rengti naują sprendimą dėl naujo pastato statybos.

„Nusipelnėme ne sovietinio kultūrnamio”, – tvirtino politikė, Žvejų rūmus vadinusi „atgyvena architektūros”.

Ji aiškino, kad kvapas tų rūmų tualetuose „eina iš sovietmečio”, ragino statyti naują pastatą, kuris turi būti „neabejotinos architektūrinės vertės”. Tačiau Taryba jos pasiūlymui nepritarė.

Žvejų rūmų direktorius Alvydas Lenkauskas sakė, kad įstaigos bendruomenė pavargo, „perdegė” belaukdama sprendimo. Pasak jo, rekonstrukcija gali būti „iki pat pamatų”.

„Bendruomenė nori sprendimo kuo greičiau –  išgyventi iki rekonstrukcijos pabaigos reikia 10 metų. Mes raginame balsuoti už rekonstrukciją“, – sakė direktorius.

„Atviros Klaipėdos” duomenimis, po nesėkmių dėl šio klausimo svarstymo kai kuriuose Tarybos komitetuose, miesto vadovai nemažai padirbėjo politiniuose užkulisiuose, kad Žvejų rūmų atnaujinimo reikalai pajudėtų iš mirties taško.

Tarybai pritarus parengtam sprendimo projektui, Savivaldybės administracijos direktoriui pavesta parengti ir patvirtinti modernizavimo koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą ir suplanuoti lėšas. Preliminarus pastato rekonstrukcijos lėšų poreikis per 2023-2030 m. siektų apie beveik 38 mln. eurų. Pusės milijono eurų dar reikės sportinės dalies išpirkimui – Lietuvos sporto draugija „Žalgiris” rugpjūčio 22 d. pranešė, kad priėmė sprendimą siūlyti savivaldybei įsigyti jai priklausantį kompleksą.

INFORMACIJA

Savivaldybės administracija kartu ir MB „Bauland“ 2021 m. II pusėje – 2022 m. I pusėje parengė Žvejų rūmų veiklos ir 1982 m. atidaryto pastato modernizavimo koncepciją. Koncepcijoje buvo išskirtos 4 alternatyvos, tačiau visos suinteresuotos institucijos pasisakė už 3A. alternatyvos įgyvendinimą.

Esminiai įvardijami 3A vadinamos alternatyvos pranašumai: pastato rekonstrukcija vykdoma taikant žaliosios ekonomikos ir tvarios miestų planavimo ir pastatų rekonstravimo politikos principus; naujos patrauklios erdvės – kultūros kiemo suformavimas pristatant modernios architektūros priestatą į vidinio kiemo pusę; priestatas naudojamas kaip šiuolaikinė šalia esančių, miesto ir regiono ugdymo įstaigų formaliojo ir neformaliojo švietimo edukacijų erdvė, mediateka, profesionaliosios kūrybos erdvės. Taip pat –  pastato rūsio atvėrimas ir pritaikymas visuomeninėms veikloms, nukasant viršutinį žemių sluoksnį;  maksimalus pastato tūrio naudojimas, taikant racionalaus erdvių planavimo principus;  išraiškingas ir patrauklus pagrindinis įėjimas;  įrengiama stogo terasa pritaikyta šiltojo sezono pasirodymams ir viešojo maitinimo paslaugų teikimui. 

Teigiama, kad šios alternatyvos pasirinkimas galėtų prisidėti ir prie Klaipėdos kultūros įstaigų infrastruktūros optimizavimo. Be to, rekonstruojant jau esamą pastatą, pirmiausia pristatant priestatą, darbus būtų galima suplanuoti taip, kad Žvejų rūmų veikla nenutrūktų.