Geriausias viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Neringos, Birštono ir Druskininkų savivaldybėse. 2013-2020 m. viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo rodikliai sparčiausiai gerėjo ir didžiųjų miestų savivaldybėse.  
 
Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Pernai lapkritį pirmą kartą viešai pristatytas savivaldybių GKI, šiemet patobulintas naujais rodikliais bei papildytas 2019-2020 m. duomenimis. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2020 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. 

Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksas 2020 m. 

Viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkta 11 pagrindinių rodiklių, kurie iš esmės ir atspindi viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo skirtumus tarp savivaldybių: į paviršinius vandenis išleistų užterštų (nevalytų) ir nepakankamai išvalytų ūkio, buities ir gamybos nuotekų dalis bendrame nuotekų sraute (tūkst. m³); teršalų, išmestų į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių tenkančių 1 tūkst. gyventojų (tonos); užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų;  kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų; automobilių kelių su patobulinta danga dalis bendrame kelių tinkle; dviračių takų ilgis (km) metų pabaigoje tenkantis 1 tūkst. gyventojų; keleivių apyvarta kelių transportu tenkanti 1 tūkst. gyventojų (tūkst. keleivio km); visų tipų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų; muziejų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų; savivaldybių viešosios bibliotekos tenkančios 1 tūkst. gyventojų; kultūros centrų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų savivaldybėje.

Pagal bendrą viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo sub-indeksą 2020 m. pirmoje vietoje buvo Neringos savivaldybė. Tam tikrais metais nuo 2013-ųjų tarp TOP 5 savivaldybių pagal viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo rodiklį buvo įsitvirtinęs ir Klaipėdos miestas.

Savivaldybių reitingai pagal atskirus rodiklius 2013 m. ir 2020 m. 

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, naudotais GKI skaičiavimuose, pažymėtina, kad beveik visos savivaldybės 2013-2020 m. laikotarpiu ypatingą dėmesį skyrė aplinkos apsaugai, todėl į paviršinius vandenis išleistų užterštų (nevalytų) ir nepakankamai išvalytų ūkio, buities ir gamybos nuotekų dalis bendrame nuotekų sraute buvo labai artima arba lygi 0.

Tarp teršalų, išmestų į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, Skuodo rajono savivaldybė buvo absoliuti lyderė pagal į orą mažiausiai išmetamų teršalų kiekį. Labiausiai šis rodiklis 2013-2020 m. sumažėjo Neringos (74 proc., t.y. nuo 21,5 iki 5,5), Šilutės (70 proc., t.y. nuo 35,4 iki 10,5) ir Skuodo rajonuose (67 proc., t.y. nuo 2,9 iki 0,9).

Užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusižengimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų 2013 m. mažiausias buvo Kretingos rajono (1213), Skuodo rajono (1275) ir Neringos (1536) savivaldybėse.  

Beveik visose šalies savivaldybėse užregistruotų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų skaičius per laikotarpį sumažėjo.

Tačiau 2013 m. Neringoje (2,9) ir Palangoje m. (2,1) fiksuotas didžiausias kelių eismo įvykių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų. 2020 m. situacija menkai keitėsi, didžiausias kelių eismo įvykių skaičius išliko beveik visose tose pačiose, kaip ir 2013 m., savivaldybėse – Palangoje (2,4), Panevėžio rajone (2,3) ir Neringoje (1,9).  

Automobilių kelių su patobulinta danga dalis bendrame kelių tinkle 2013 m. ir 2020 m. didžiausia buvo Neringoje, Visagine ir Klaipėdos mieste.  

Nors kartais Klaipėda pavadinama dviratininkų miestu, ji nepatenka tarp lyderių, kur fiksuotas didžiausias dviračių takų ilgis, tenkantis 1 tūkst. gyventojų. Pagal šį rodiklį 2013 m. penktoje vietoje buvo Palanga, o 2020 m. – antra po Birštono buvo Neringa. Ji padarė didžiausią pažangą, nes joje 2013 m. visai nebuvo specialių dviračių takų.

Tuo metu keleivių apyvarta kelių transportu, tenkanti 1 tūkst. gyventojų, didžiausia buvo Klaipėdoje ir 2013 m. (2059), ir 2020 m. (1252). Po uostamiesčio seka Neringos (1149) ir Palangos (739) savivaldybės.

Visų tipų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų 2013 m. didžiausias buvo kurortinėse savivaldybėse – Palangoje (56543) ir Neringoje (53434),o 2020 m. lyderio pozicijose išliko Birštono (78771), Palangos (60203), ir Neringos (57936) savivaldybės. savivaldybėse. 

Be to, Neringoje fiksuotas ir didžiausias muziejų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų.

Tuo metu savivaldybių viešųjų bibliotekų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, didžiausi skaičiai 2020 m. fiksuoti Vilniuje (0,03), Palangoje (0,06), Kaune. (0,07), Šiauliuose (0,08) ir Klaipėdoje (0,08).