Klaipėdos miesto ir rajono mokytojams pristatytos iniciatyvos, kurios gali ne tik praturtinti pamokų turinį, bet ir atraktyviai supažindinti moksleivius su unikalia jų krašto istorija.

LNDM Laikrodžių muziejaus parodų salėje įvykusiame metodiniame renginyje susibūrė Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros bei Klaipėdos rajono pedagogų švietimo centrų pakviesti istorijos, pilietinio ugdymo, geografijos mokytojai bei visi dalykininkai, besidomintys Klaipėdos krašto istorija ir siekiantys ją integruoti savo pamokose. Pedagogams buvo pristatyti Mažosios Lietuvos istorijos, Laikrodžių, Lietuvos jūrų muziejuose, bibliotekose vykstantys edukaciniai užsiėmimai, pasidalinta gerąja patirtimi, kaip sėkmingai įtraukti jaunimą.

„Idėją imtis iniciatyvos paskatino portalo „Atvira Klaipėda“ šiais metais pradėtas edukacinis video projektas „Istorinės Klaipėdos pėdos“. Žurnalistų komanda ėmėsi labai prasmingo darbo – paprastai ir vaizdžiai pristatyti pagrindinius Klaipėdos istorijos akcentus ir taip įtraukti moksleivius, nes kiekvieną parengtą vaizdo reportažą lydi ir edukacinė medžiaga, kuri gali praversti pamokose“, – sakė metodinės popietės rengėja, mokytoja kūrybininkė Milda Kontrimė.

Pasak jos, labai svarbu, kad mokytojai būtų aktyvūs ir iniciatyvūs, nebijotų savo pamokose naudoti įtraukias formas, ieškoti interaktyvių sprendimų, kurie moksleivius paskatintų būti ne pasyviais klausytojais, bet analizuotojais, tyrinėtojais ir savo kraštui neabejingais žmonėmis.

Tai, kad itin svarbu įtraukti jaunimą, pabrėžė ir įžanginį žodį tarusi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto istorikė doc. dr. Silva Pocytė.

„Šiuo gana įtemptu ir sudėtingu laikotarpiu išryškėja mūsų visų pilietiškumo ir bendrystės prasmė. Mokytojai yra ta grandis, kuri gali imtis šios misijos – skatinti diskusiją, ugdyti pilietiškumą, raginti bendrauti ir bendradarbiauti, domėtis jaunąją kartą mieste vykstančiais reikšmingais tyrimais“, – teigė S. Pocytė.

Renginyje pristatytas naujienų portalo inicijuotas projektas „Istorinės Klaipėdos pėdos“, kuris yra Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos  „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas” dalis.

„Norime, kad moksleiviai, ypač besimokantys Klaipėdos regione, puikiai žinotų savo krašto istoriją, todėl mūsų projekto pagrindinis tikslas – ne tik pateikti naudingų istorinių faktų rinkinį, bet ir sukurti priemonę, kuri skatintų kritinį mąstymą. Edukacinėje medžiagoje naudojami tokie metodai, kaip „minčių lietus“, mąstymo žemėlapiai, refleksija. Skatinamas grupinis darbas ir darbas poromis, jaunuoliai raginami kurti projektus ir tiriamuosius darbus. Nauji epizodai apie Klaipėdos istoriją publikuojami kiekvieną penktadienį, naujienų portale „Atvira Klaipėda“, – pasakojo projekto autorė Dovilė Ringis.

Mokytojams pristatytas atraktyvus ir interaktyvus dvisluoksnis žemėlapis „Dingusi karalystė“, atspindintis laikotarpį, kai Klaipėda buvo Prūsijos karalystės sostinė. Žemėlapį sukūrusi  kūrybininkė Inga Norkūnienė paragino pedagogus jį naudoti savo pamokose ir taip mokinius paskatinti kurti tapatybę su miestu, kuriame gyvena ir mokosi. Žemėlapiai yra nemokami, juos galima rasti Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre.

Identiteto klausimo formavimą mokiniams palietė ir Lietuvos jūrų muziejaus atstovas Mindaugas Žvirgždys, pakvietęs visus apsilankyti šią vasarą duris atvėrusio jūrinio paveldo objekte – laive-muziejuje M52 „Sūduvis”, siūlančiame jau dvi edukacines veiklas.

Mažosios Lietuvos muziejaus edukatorė Agnė Adomaitytė patikino, kad itin svarbu tapatybę formuoti jau nuo mažiausių klasių. A. Adomaitytė renginyje ne tik pristatė muziejaus veiklą, bet ir pasiūlė išbandyti edukaciją, kuri padeda įsijausti į neregio dalią. Muziejus kviečia miesto herbą pažinti jį savo pirštų galiukais, liečiant 3D spausdintuvais pagamintų herbo reljefą.

Renginyje savo bendradarbiavimo patirtimis dalijosi ir Laikrodžių muziejaus edukatorė Eglė Rumbutytė-Šimėnienė kartu su M. Kontrime, pristatydamos galimybes, kurias netradicinėms pamokoms siūlo muziejai. Pranešėjos pabrėžė – neužtenka tik formaliai apsilankyti muziejuje ar bibliotekoje. Kad abipusis darbas būtų sklandus, o pamokos atneštų apčiuopiamos naudos, būtinas komandinis darbas ir sklandi komunikacija tarp muziejininkų, bibliotekų ir pedagogų, kurie dar prieš edukacijas gerai apgalvotų, ko iš edukacijų tikimasi, kiek jos pravers pildant bendrąsias žinias, ką jos duos  jaunuoliams, kurie ateityje nuspręstų čia atsivesti savo tėvus ir artimuosius.

Prie pranešėjų komandos prisijungė ir Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos darbuotoja Rasa Dambrauskienė, pedagogams pristačiusi, kokias veiklas biblioteka siūlo nuo pačių mažiausių iki vyresniųjų klasių moksleivių.

Renginio pabaigoje visi dalyviai buvo pakviesti į prieš daugiau kaip mėnesį duris atvėrusią parodą „Sugrįžę iš praeities”. Parodos organizatorė, Laikrodžių muziejaus parodų kuratorė Agnė Jonikaitė patikino, kad ši paroda gali būti puikus būdas paskatinti moksleivius dar labiau pamilti savo miestą ir juo didžiuotis.

„Kas mes? Tik praeiviai istorijos puslapiuose, ar asmenybės, dirbantys ir kuriantys savo miesto ir miestiečių labui?”, – retoriškai klausė parodų kuratorė.

Šiais metais metodinė popietė subūrė apie 30 pedagogų. Renginio partneriai – muziejai ir bibliotekos, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas dalyvius pradžiugino dovanomis – mokytojams padovanojo vertingų knygų ir leidinių. Pasak metodinės popietės iniciatorės Mildos Kontrimės, tikimasi, kad tokie renginiai taps gražia tradicija, kuri burs mokytojus ir skatins juos pamokose pasitelkti kūrybiškumą.

„Visi puikiai suprantame, kad mokytojo darbas yra nelengvas, bet tuo pačiu ir itin prasmingas. Linkiu, kad mokytojai būtų aktyvūs ir neprarastų pozityvumo, burtųsi ir tarpusavyje dalintųsi gerąja patirtimi. Norisi pacituoti M. K. Čiurlionio žodžius: „Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse”, – sakė M. Kontrimė.