Sakote, sakė, kad nedalyvaus? Dar ir kaip dalyvaus! Ir jau dalyvauja. Klysta tie, kurie nurašė Vytautą Grubliauską, šachmatų terminais kalbant, iš karaliaus į pėstininkus. Nepamirškime, kad kiekvieno pėstininko svaja – nužingsniuoti iki finišo ir tapti valdove. Nesirungti dėl mero posto Vytautui tėra gambitas – regalijų paaukojimas.

Pabrėžtina, kad šachmatuose pėstininkas, nužingsniavęs į finišą, karaliumi netampa. Bet gali tapti bet kuria figūra, net ir valdove. Valdovė negauna karaliaus atributų ir net karališkos išvaizdos, bet įgauna realias tikrosios karalienės galias. Manot, tokių ambicijų dabartinis meras neturi?

Patikėti Vytauto žodžiais, kad jis nesivaržys dėl mero posto galima tik tiek, kiek tikima tūlo politiko pažadais. Net jei jis tesės žodį ir formaliai mero rinkimuose nedalyvaus (išskyrus balsavimo biuletenio įmetimą į urną), jo vaidmuo kovoje dėl mero posto ir vietų Klaipėdos miesto taryboje bus labai svarbus. Tiksliau, jau yra.

Vytautas Grubliauskas nesakė, kad nedalyvaus rinkimuose į Klaipėdos miesto tarybą. Klausimas – su kuo? Geras klausimas, žinant, kad įstatymai neleidžia į savivaldybių tarybas kandidatuoti pavieniams asmenis.

Atsakymą į šį klausimą bando sužinoti visi asmenys, jau pasiskelbę, kad kandidatuos į merus. Ir tie, kurie to dar nepadarė. Ir visos politinės partijos, ir visi už nieką neatsakantys visuomeniniai krutėjimai bei pavieniai svajokliai apie valdžią. Nes nuo dabartinio mero apsisprendimo „su kuo”, priklauso kandidatų į merus bei miesto Tarybą rinkiminiai pasjansai.

Gudrios galvos, kitaip nei neadekvatūs asmenys, suvokia, kad per 12 meravimo metų Vytautas Grubliauskas paspaudė kokį 100 tūkstančių rankų. Tos rankos mena tikrą ar suvaidintą simpatiją. Per tuos metus jis žodžiais (išskirtiniais atvejais – ir veiksmais) padėjo daugeliui žmonių. Štai tų žmonių balsai ir domina kitus kandidatus į merus bei miesto Tarybą. 

Visus rinkimų proceso subjektus, kaip ir biuletenių į rinkimų balsadėžės mėtytojus, kamuoja ir dar vienas klausimas: o kurį gi kandidatą į Klaipėdos merus Vytautas Grubliauskas rems?

Žinoma, jei pats nekandidatuos. Tikriausiai nekandidatuos, nes pavargo. Tačiau turi rimtų priežasčių išlikti politikoje, išlikti didžiai įtakingu asmeniu Klaipėdos reikaluose. Gal ir ne tik Klaipėdos.

Sektinas pavyzdys – Rimantas Taraškevičius, dvi kadencijas buvęs ne tik formaliu, bet ir realiu Klaipėdos miesto meru. Geros rinkimų kampanijos ir kompanijos padedamas V. Grubliauskas perėmė iš Rimanto valdžios regalijas, tačiau ilgai nesugebėjo perimti įtakos daugeliui svarbių procesų. Ir liko tik formaliuoju lyderiu. Priežastys – dvi: nenorėjimas dirbti juodo darbo ir stiprus R. Taraškevičiaus įdirbis.

Net nesmagu būdavo žiūrėti, kai net keletą metų Vytautas ir Rimantas drauge eidavo kokio nors naujo objekto (pvz., krepšinio arenos) atidarymo juostelės kirpti. Rimantas – santūrus ir išdidus, Vytautas – tarsi saga, ne vietoje prisiūta. Truputį sumišęs, balsą paploninęs…

Nėra ko kikenti, mieli politikai: tokia dalia laukia ir būsimo mero. Net ir tuo atveju, jei Vytautas Grubliauskas žais jo komandoje.

Na, koks pasipūtėlis gali Vytauto ir nekviesti į naujo objekto atidarymo kaspino perkirpimo ceremoniją. Bet net pypliui vis tiek bus aišku, kad tas objektas pradėtas kurti Vytauto Lėtojo laikais. 

Vytautas Lėtasis paprastai yra lėtas ką nors veikti. Kai kurie sako, kad tai tinginystė. Nemanau. Greičiau tai yra muzikanto, artisto įprotis smurksoti užkulisiuose ir laukti, kol konferansjė pakvies į sceną: artistai pražysta scenoje, o ne kasdienybėje.

Todėl jis šiandien net pats sau dar, greičiausiai, neturi atsakymo, su kuo eis į rinkimus. Jo pasąmonė tikisi, kad viskas kažkaip savaime paaiškės, išsispręs, atsitiks. Juk ir anksčiau taip ne kartą būdavo… Tik reikia išlaukti…

Tačiau kiekviename herojuje slypinti paranoja miegoti ramiai neleidžia: ausys nuolat pastatytos, klausosi, kas vyksta aplink. Vytautas visada buvo linkęs tikėti, kad aplink jį pilna intrigų. Užuodęs kokią tikrą ar tariamą intrigą jis pagyvėja ir entuziastingai puola ją smulkmeniškai narplioti, ieškoti kaltų, juos ne savo rankomis persekioti. Švelniai kietai. 

O artimoje aplinkoje yra veikėjų, kurie sugalvoja intrigą, jei jos nėra. Ir taip išlaiko įtaką savo patronui.

Tad ir dabar mūsų meras puikiai uodžia politinių orų intrigas. O būsimieji merai jo prisibijo: ar girdėjote kokią nors jų atvirtą kritiką Vytauto Grubliausko adresu? Nelabai adekvatūs patvoriniai ir jų lyderiai kartais sugirksi kažką, bet labai abstrakčiai, labai. 

Nes tik kvailys nesupranta, kad netyčia jam tapus nauju meru teks dirbti kartu su senuoju. Naivu tikėtis, kad kuri nors politinė ar patvorių jėga surinks daugumą balsų savivaldos rinkimuose – visiems reikės ieškoti paramos, kompromisų, draugauti su ne visai draugais. Tokia yra politika.

Todėl intrigų žanro asas Vytautas Grubliauskas, tikėtina, sužais gerą rinkiminę šachmatų partiją. O jo buvę/esami/būsimi oponentai šlovins Vytautą už per 12 metų mieste nuveiktus darbus, o už nenuveiktus darbus kaltins kažką abstrakčiai. 

Gal mūsų merui Vytautui Lėtajam ir tingisi žaisti šį iš pirmo žvilgsnio sudėtingą žaidimą, kai pėstininkas tampa valdove. Ar bent jau rimta figūra. Tačiau trauktis nėra kur: už nugaros – šeimos verslas, kuris be politinio užnugario nebus lengvas pasivaikščiojimas. O svarbiausia – artistui reikia scenos, aplodismentų, ovacijų ir tariamos visų meilės bei pagarbos.