Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2022-10-29 |
Nors pastaruoju metu išpopuliarėjusios moliūgų šventės nepasižymi ilga istorija ir nusistovėjusiomis tradicijomis, jau beveik dešimtmetį prieš Vėlines Klaipėdos senamiestis nusidažo oranžine spalva, kuri tamsiam spalio vakarui suteikia šilumos.
Šiuo metu moliūgų šventę jau drąsiai galima laikyti senamiesčio tradicija, tad prisiminkime, nuo ko viskas prasidėjo.
„Kartą susitikome su Andromeda [Grausliene], Andriumi [Petraičiu, miesto Tarybos nariu] ir net nepamenu, kuris iš mūsų pirmas pasiūlė surengti senamiestyje moliūgų šventę. Tiesiog norėjosi suburti gyventojus, kartu su kaimynais pasėdėti viename iš senamiesčio kiemelių. Kaip tarėm, taip ir padarėm. Tuo metu aš buvau Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjungos pirmininkė, Andrius – senamiesčio bendruomenės pirmininkas ir mes ėmėme kviesti žmones į Dienovidžio skverą. Pirminė idėja buvo labai paprasta: mūsų kaimynai, senamiesčio gyventojai, išraižytus moliūgus išneša į skverą ir surengia parodą. Nenorėjome, kad čia atsirastų antroji Švėkšna, mūsų tikslas buvo suburti senamiesčio verslininkus ir gyventojus, padaryti šventę bendruomenei”, – prisiminė viena iš moliūgų šventės organizatorių Reda Rimšaitė-Kovalenko.
Kai kurie mano, jog moliūgų šventė buvo sumanyta, sekant Helovyno tradicija, tačiau Reda su tuo nesutinka.
„Žinoma, datos praktiškai sutampa, tačiau baisuokliškos atributikos čia nepamatysite. Pas mus – švelnios, šiltos mirksinčios švieselės ir mūsų šventė nebuvo sumanyta kaip Helovyno paminėjimas”, – sako ji.
Šiais metais jau įvyks aštuntasis moliūgų šventės renginys. Per tą laiką iš spontaniškai organizuoto renginio jis virto didele švente: po trijų metų iš Dienovidžio skvero persikėlė į Teatro aikštę, vietos verslininkai paskelbė konkursą ir įsteigė prizus gražiausiems moliūgams, atsirado mugė, vizualinis ir muzikinis apipavidalinimas.
„Tik nelyginkite mūsų su Švėkšna – ten visiškai kita koncepcija! Švėkšnoje moliūgų šventei pasitelktos didelės jėgos – jų išpjaustymui kviečiami dailininkai, moliūgai – tikri meno kūriniai. Pas mus gi viską daro patys renginio dalyviai: patys augina arba perka moliūgus, patys sugalvoja idėją ir patys išskaptuoja. Savamokslių su profesionalais lyginti nereikia”, – sako Reda.
Stebėdami, kaip iš kiemelio vakarėlio renginys pavirto viso miesto švente, pasidomėjome, kaip keitėsi organizatorių sudėtis, kokias idėjas jie iškėlė ir įgyvendino.
Viena iš jų – atsirado verslininkas, komercinių renginių organizatorius Jevgenijus Sokolovas. Šiuo metu jis yra atsakingas ir už mugę, ir už apšvietimą, ir už įgarsinimą.
„Kelis kartus minioje stebėjęs Švėkšnos moliūgų šventę, pagalvojau, kodėl nesurengus ko nors panašus ir Klaipėdoje. Tuo metu maža, jauki šventė jau buvo rengiama Dienovidžio skvere, tad aš kreipiausi į jos organizatorius ir jiems pasiūliau renginį išplėsti. Nusprendėme jį perkelti į Teatro aikštę ir suorganizuoti didesnį. Per porą metų šventė išsiplėtė – mūsų skaičiavimais, pasigrožėti moliūgais jau ateina per 20 tūkst. žmonių”, – pasakojo Jevgenijus.
Prisiminus, jog geriausias bet kokios šventės scenarijus – jos biudžetas, priartėjome prie pagrindinio klausimo. Ar prie šventės finansiškai prisideda miesto valdžia? Nuo 2019 m. A. Petraitį senamiesčio bendruomenės pirmininko poste pakeitęs Justinas Liubinskas papasakojo apie renginio finansavimą.
„Dar iki man tampant pirmininku šventė vieną kartą buvo gavusi iš savivaldybės finansavimą pagal bendruomenių skatinimo programą. Gavau puikiai Renaldo Kulikausko surašytą paraišką, pagal kurią ir buvo skirtas dalinis finansavimas. Puiku, kad Klaipėdos savivaldybės turi programą, kuri leidžia visoms miesto bendruomenės prašyti lėšų savo veikloms vystyti. Kasmet, pradedant 2018 metais, aš teikdavau paraišką ir kasmet mes gaudavome pinigų. Žinoma, 3-5 tūkst. eurų – ne patys didžiausi pinigai, rengiant tokio lygio šventę, bet vis tiek džiaugiamės bet kokia miesto parama. Vadinasi, einame teisingu keliu”, – sako Justinas.
Tačiau šiais metais iškilo grėsmė, jog moliūgų šventė gali neįvykti. Pirma, biurokratinės pinklės sutrukdė gauti finansinę miesto paramą. Padavus paraišką, paaiškėjo, jog ji neatitinka kai kurių formalių reikalavimų ir ją atmetė. Antra, koją pakišo nebaigtas Teatro gatvės grindinio remontas.
Vietos nėra, pinigų nėra – ar šiemet įvyks moliūgų šventė?
„Labai gaila, kad šiais metais Teatro aikštės nespėjo sutvarkyti iki mūsų šventės. Bet atimti renginio iš gyventojų tamsų spalio vakarą mes negalime”, – sako R. Rimšaitė-Kovalenko.
Organizatoriai nusprendė moliūgų šventę surengti kitoje vietoje savo jėgomis, jau sulaukę ir rėmėjų pagalbos.
Šiemet spalio 29 d., šeštadienį, Moliūgų šventė vyks Dangės krantinėje šalia Žvejo paminklo.
Organizatoriai viliasi, kad netrukus šventė peržengs Klaipėdos ribas.
Dar jie norėtų, kad moliūgais pasigrožėti ateitų ir pabėgėlių iš Ukrainos šeimos, taip kartu įsiliedamos į draugišką miesto bendruomenę.
PROGRAMA
Spalio 29 ir 30 dienomis:
12-22 val. mugė.
14-19 val. dirbtuvės.
16-19 val. moliūgų registracija konkursui.
17- 22 val. DJ pasirodymai.
Spalio 31-ąją:
17-21 val. NAP LT DJ mokyklos „From Small to Young” pasirodymai.
Liūdna. Ta šventė! Tuo laiku, kai turėjo būti didžėjus buvo liūdnai tylu. O ir jautėsi, kad žmonėms tokios šve tės nereikia, mors vieta prie žvejo tinkamesnė, nei būdavo sugrūsta į teatro aikštę.
Ukrainiečiai ukrainiečiai,nepavargote dar jų kišti bele kur..? Greit pamiršite trispalvės spalvas
Kur sokolovas ten jau kažkas bus nesvaraus ir sukto