Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, spalio 30-ąją, Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas – laikrodžio rodyklę 4 val. ryto reikės pasukti valandą atgal. Laiku, kai ryte anksčiau švinta, o vakare temsta greičiau, reikės gyventi iki kovo pabaigos.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), vykdant europinę direktyvą, keičiamas dukart per metus. Dar 2018 m. Europos Komisijos vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. 2019 m. europarlamentarai pateikė siūlymus dėl sezoninio laiko keitimo ES valstybėse atsisakymo, tačiau toks sprendimas iki šiol taip ir nepriimtas.  Tokios tradicijos išgyvendinti nepadeda ir gausus rinkinys mokslinių tyrimų, kuriuose teigiama, kad šis žingsnis žalingas sveikatai ir didina nelaimingų įvykių tikimybę.

Draudimo bendrovė BTA, išnagrinėjusi pastarųjų ketverių metų duomenis, nustatė, jog po laiko pasukimo paskutinį spalio savaitgalį, artimiausią pirmadienį eismo įvykių skaičius šokteli net 25 proc. palyginus su kitomis darbo dienomis.

„Nors rudenį po laikrodžių persukimo į darbą tenka važiuoti viena valanda vėliau, šviesesniu paros metu, tačiau kelionė namo po darbų jau įprastai būna visiškoje tamsoje. Galbūt ir biologinis laikrodis būna ne visiškai persiorientavęs. Todėl po rudeninio laikrodžių persukimo būtent vakarais fiksuojama daugiau eismo įvykių, ypač – techninių, galbūt susijusių su nuovargiu ir neatidumu“, – pranešime spaudai cituojamas BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius.

Rudeninis laiko persukimas laikomas nepalankiu asmenims, linkusiems į depresinius sutrikimus. Mokslininkai nustatė, kad rudenį persukus laikrodžius net 11 proc. išauga depresinių sutrikimų dažnumas, kuris išlieka padidėjęs gana ilgą laiką ir atslūgsta tik po maždaug 10 savaičių.