Prasidėjus lapkričiui, pats laikas apžvelgti tarpinius priėmimo į Klaipėdos aukštąsias mokyklas rezultatus. Kalba bus apie studentus iš Ukrainos, kuriems mokslo metų pradžia Klaipėdoje sukėlė nemažai rūpesčių, susijusių tiek su svetima kalba, tiek su kitokia stojamųjų tvarka, tiek, žinoma, su visas kortas sumaišiusiu karu.

Pavasarį uostamiesčio aukštosios mokyklos rengė atvirų durų dienas, abiturientams iš Ukrainos siūlydamos savo mokymosi programas. Rugsėjį abiturientai ėmė pasirašinėti sutartis, kraustytis į bendrabučius ir pradėjo studentišką gyvenimą. Kaip Klaipėdos aukštosios mokyklos priėmė ukrainiečius bei kaip jiems jos padeda?

Klaipėdos universitetas

Klaipėdos universitetas (KU) jau seniai bendradarbiauja su Ukrainos universitetais. KU rektorius, prof. Artūras Razbadauskas 2020 m. net buvo apdovanotas „Už meilę ir pasiaukojimą Ukrainai”.

KU tarptautinių ryšių skyriaus duomenimis, pirmieji studentai iš Ukrainos čia atvyko 2020 m. – tada jų buvo priimta 19. Nuotolinio mokymo sistema leido jiems prisijungti prie paskaitų ir seminarų realiu laiku. 2021 metais ukrainiečių studentų skaičius paaugo iki 22-jų. O 2022-ųjų vasarį prasidėjo karas.

Prasidėjus bombardavimams, KU dėstytojai sulaukė studentų iš Chersono laiškų ir telefono skambučių. Tarptautinio skyriaus darbuotojai guodė besimokančiuosius Klaipėdoje, administracija skyrė nemokamą maitinimą tiems, kurie liko be artimųjų pagalbos, panaikino mokėjimus už bendrabutį. Psichologijos katedra organizavo terapinę grupę, psichologė kalbėjosi su studentais individualių konsultacijų metu.

Šių metų rugsėjį pasirašyta 31 sutartis su abiturientais iš Ukrainos dėl jų studijų KU. Dažniausiai jie renkasi kineziterapijos, rekreacijos ir turizmo programas. Parodę gerus tiksliųjų mokslų rezultatus, pasirinko jūrų transporto inžineriją ir informatiką. KU mokslai vyksta ir rusų, ir anglų kalbomis. Ukrainiečiai pirmenybę teikia rusų kalbai.

Šiuo metu KU mokosi 67 studentai iš įvairių Ukrainos miestų.

Universitete veikia mišri ukrainiečių finansavimo sistema: labai gerai ir gerai įvertinti abiturientai mokosi nemokamai, kai kurie moka tik 50 proc. sumos ir tik keli turi dengti visas mokymosi išlaidas.

„Praktiškai visi ukrainiečiai pas mus mokosi nemokamai. Ypač džiugu, jog universiteto bendruomenė, mūsų verslo partneriai nėra abejingi, finansiškai padeda „Vakarų laivų gamykla”, dėkui jos vadovui Arnoldui Šileikai už supratimą”, – sako A. Razbadauskas.

KU priima ne tik studentus, bet ir dėstytojus, mokslininkus iš Ukrainos universitetų, kurie palaipsniui įsilieja į mokslinius tyrimus.

„Mes neturime tikslo „nutekinti” Ukrainos protų, atvirkščiai, norime priimti į savo bendruomenę ukrainiečius, suteikti jiems šiuolaikinį išsimokslinimą, žinių ir galimybių, kad su jomis jie grįžtų į savo šalį. Juk šalis negalės atsikurti be aukštos srities specialistų, be išsilavinusių žmonių, kurie žinos, kokiais būdais atkurti šalį”, – kalba KU rektorius.

LCC

LCC seniai žinomas kaip tarptautinis universitetas, pasižymintis gera multikultūrine atmosfera ir plačia studentų geografija. Jame be jaunuolių iš kitų šalių studijuoja ir studentai iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos.

2021-2022 mokslo metais LCC priėmė 47 studentus iš Ukrainos, 14 iš Baltarusijos ir 7 iš Rusijos, o šiais metais situacija kardinaliai pasikeitė: ukrainiečių studentų skaičiaus išaugo iki 59-ių, baltarusių sumažėjo iki 9-nių bei liko vos du studentai iš Rusijos.

Šiuo metu iš viso LCC mokosi 203 ukrainiečiai, 45 baltarusiai ir 29 studentai iš Rusijos. Tai pirmi metai, kai etninę studentų daugumą sudaro ne studentai iš Lietuvos, o iš Ukrainos.

LCC vadovybė tvirtina, jog tokia studentų proporcija nebuvo universiteto tikslas, o susiklostė savaime, dėl pasaulinių aplinkybių.

Universitetas visada buvo nacionalinės įvairovės šalininkas, todėl studijuoti kvietė jaunuolius ne tik iš kaimyninių šalių, bet ir iš už Europos ribų. LCC drąsiai galima vadinti daugiataučiu universitetu.

Karas pakoregavo ne tik tautinę sudėtį, bet ir universiteto organizacinę struktūrą.

„Pavyzdžiui, Dialogo ir konfliktų transformacijos centras (mes jį vadiname Taikos centru) rengia seminarus ir praktinius psichologinių traumų bei streso valdymo užsiėmimus, o Studentų pažangumo centras padeda visiems besimokantiesiems susidoroti su psichologinėmis problemomis”, – pasakoja LCC marketingo ir komunikacijos prorektorė Eglė Songailienė.

Problemos, su kuriomis susiduria studentai iš Ukrainos, dažniausiai susijusios su pinigais ir dokumentais. Ukrainiečiai abiturientai atestatus gauna metais anksčiau už moksleivius iš Lietuvos, tad daugelis pirmakursių dar yra nepilnamečiai. Tai apsunkina galimybę gauti būtinus dokumentus. Ką bekalbėti apie studentus iš Charkovo ar Chersono sričių, kur iki šiol vyksta aršūs mūšiai ir daugelio mokyklų archyvai tiesiog yra sunaikinti. Ne tik užtrunka, kol išverčiami atestatai ar gaunami notarų patvirtinti tėvų įgaliojimai, bet visa tai dar reikalauja ir pinigų, kurių daugelis tėvų neturi.

Šiuo metu daugelis studentų gavo leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, bet toks palengvinimas galios tik 2023 metų kovo.

„Deja, bet karo realybė tampa nauja mūsų ukrainiečių studentų norma, nors daugelis iš jų spalio 10-ąją išgyveno taip pat sunkiai, kaip ir vasario 24-ąją. Spalio įvykiai [miestų energetikos objektų bei gyvenamųjų rajonų bomdardavimai] studentus privertė dar labiau išgyventi dėl savo šeimų gerovės, juos labai suneramino jų sugriautų gimtųjų miestų vaizdai. Jaunuoliams kilo sunkumų dėl dėmesio stokos užsiėmimų metu, atsirado miego sutrikimų. Situaciją apsunkina ir tai, jog daugelis dėl interneto trikdžių negali susisiekti su artimaisiais”, – sako E. Songailienė.

Klaipėdos valstybinė kolegija

Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) irgi bendradarbiauti su ukrainiečių studentais ėmė dar gerokai iki karo. Pasak kolegijos tarptautinių ryšių skyriaus vadovės Jūratės Danielienės, ukrainiečių studentų skaičius jų aukštojoje mokykloje po vasario 24-os nepasikeitė.

Populiariausios specialybės, kurias renkasi ukrainiečiai, yra finansai ir turizmo vadyba. Mokslai vyksta anglų kalba.

„Kolegijoje studentai adaptuojasi gana lengvai: administracija jiems padeda, atsako į kylančius klausimus. Daugiau pagalbos prireikė, prasidėjus karui, kai dalis studentų nusprendė į Klaipėdą pasikviesti savo šeimos narius, o mes jiems padėjome persikraustyti. Pagrindinė pagalba, dėl kurios kreipiamasi, yra finansinė. Sulaukiame prašymų sumažinti įmokas už mokslą, bendrabutį”, – pasakojo J. Danielienė.

KVK studentai iš Ukrainos moka už mokslą, tačiau prasidėjus karui kolegijos administracija jiems skyrė stipendijas, įmokas už mokslą sumažino iki 50 proc. ir skyrė nemokamus bendrabučius.

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) su Chersono valstybine jūrų akademija draugiškus ryšius palaiko nuo 2019 metų.

Dvi jūreivystės mokyklas jungia bendri projektai, dėstytojų stažuotės, bendros konferencijos. Todėl po lemtingos vasario 24-osios LAJM pirmoji atėjo į pagalbą savo partneriams.

Jau šių metų balandį LAJM 100-ui studentų iš Chresono pasiūlė mokytis Klaipėdoje. Kadangi jūrinį išsilavinimą griežtai reglamentuoja Tarptautinė jūrų organizacijos konvencija, vienodos kvalifikacijos rengimo programos yra labai panašios ir tai padėjo ukrainiečių studentams išvengti nesusipratimų bei greitai adaptuotis uostamiestyje.

„Spręsdami teisinius ir administracinius klausimus nuolat konsultavomės su Chersono jūrų akademija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija”, – pažymėjo LAJM direktorius, jūrų kapitonas Vaclov Stankevič.

Atvykus pirmiems studentams iš Chersono, kilo jų finansavimo problema, bet netruks atsirado rėmėjų. Viena iš kompanijų, kurioje studentai atliko praktiką, daugiau kaip 50-čiai studentų padengė išlaidas už mokslą. Be to, ir pati jūreivystės mokyklas daro studentams nuolaidas. Nekilo jokių problemų ir dėl apgyvendinimo – visi gavo vietas bendrabutyje, kuris įsikūręs visai šalia mokymosi įstaigos.

Šiuo metu LAJM mokosi 150 studentų iš Ukrainos, sausį jų skaičius turėtų išaugti iki 200.