P0

Svarbu, Veidai

Vaistinėje dirbanti ukrainietė džiaugiasi, galėdama susikalbėti lietuviškai (12)

Hanna Motorina
2022-11-05


Klaipėdoje, Liepojos gatvėje esančioje „Eurovaistinėje” neseniai pradėjo dirbti 27 metų mergina Lilija Černušenko, atvykusi iš Kijevo srityje esančio Borispolio miesto. Ją nuo kitų kolegų skiria prie chalato prisegtas ženklelis „Kalbu ukrainietiškai ir rusiškai”, tačiau jis pastebimas ne iškart. Per 7 mėnesius, praleistus Lietuvoje, Lilija jau pramoko lietuvių kalbos tiek, kad gali ja aptarnauti klientus.

Nors vaistinės vadovybė jos nevertė to daryti, Lilija prisipažįsta, jog jai nebuvo malonu, kai klientai į ją kreipdavosi lietuviškai, o ji jų nesuprasdavo. Jei kas nors imdavo piktintis, kodėl ji nemoka valstybinės kalbos, jos kolegos ją užtardavo, paaiškindami, jog ji yra ukrainietė.

Lilija yra geras pavyzdys, kaip galima prisitaikyti prie naujos realybės. Kartu su 6-mečiu sūnumi Jegoru, būdama atskirta nuo vyro, kuris liko tarnauti kariniame dalinyje Kijeve, ji pratinasi prie taikaus gyvenimo Lietuvoje taisyklių, Ukrainoje tuo metu vykstant karui.

Pasiėmė tik dokumentus ir dvi sūnaus mašinėles

„Vasario 24-ąją prasidėjus karui, vyras gulėjo ligoninėje. Namuose buvau viena, – pasakojimą pradėjo vaistininkė. – Ryte prasidėjus pirmiesiems sprogimams, paskambino vyras ir liepė man su sūnumi skubiai išvykti. 5 valandą ryte pažadinusi sūnų pasakiau, jog reikia skubiai susiruošti. Jis į savo kuprinę įsidėjo telefoną, pakrovėją, pinigus, kuriuos buvo gavęs dovanų, minkštą žaisliuką ir dvi mašinėles. Tai jam pasirodė patys svarbiausi daiktai. Taip mes ir išvykome, nes nebuvo laiko ilgam ruošimuisi”.

Lilijos vyras paprašė pažįstamos Irinos, kad ji nuvežtų žmoną su vaiku į Vakarų Ukrainą. Pakeliui merginos matė daug tankų, tad jos suprato, kad geriau važiuoti prie sienos. Lilija greit pakeitė planus ir nusprendė vykti pas vyro tėvus į Klaipėdą, kur jie buvo įsikūrę dar nuo tada, kai prasidėjo karas Donbase. Klaipėda yra gimtasis vyro mamos miestas, todėl Lilijai nekilo dvejonių, kur važiuoti. Tačiau sudėtinga tapo pati kelionė – laukti eilėje prie sienos teko 17 valandų, mašinos buvo išsirikiavusios šešiomis eilėmis.

„Iki sienos važiavome, pažeidinėdamos kelių eismo taisykles, kadangi kelyje buvo sunku net prasilenkti, bėgančiųjų buvo daugybė”, – pasakojimą tęsė ukrainietė. – O vakare 20 val. jau prie pačios sienos įstrigome. Tiesa, pirmomis dienomis žmonės dar nesikraustė iš proto – vairuotojui užmigus, kiti signalizuodavo, bet niekas nesistengė prasprukit be eilės, apvažiuodami miegantįjį. Buvo daug vyrų, prie sienos atvežusių žmonas, kurioms jie perduodavo vairą, o patys grįždavo pėsčiomis atgal”.

Išvykstant iš Ukrainos merginoms pranešė, jog būtina apdrausti automobilį – tuo jos iš anksto nebuvo pasirūpinusios. Jos, apimtos panikos, ėmė bėgioti ieškodamos, kur tai padaryti, tačiau visi reikalavo grynųjų – niekas kortelėmis neaptarnavo. Kadangi tą dieną pinigų iš bankomato pasiimti buvo neįmanoma, Lilijai teko rašyti sūnaus jo padovanotųjų pinigų. Mažasis Jegoras sutiko padėti.

Lenkijoje Liliją su vaiku pasitiko vyro tėvai, kurie juos parsivežė į Klaipėdą. Sūnui iškart pavyko gauti vietą darželyje, nes ukrainiečiams skyrė papildomų vietų. Ten Jegoras iškart pradėjo mokytis lietuvių kalbos.

Lilija su vyru ir sūnumi 2018m. Gegičenske, Chersono srityje. Asmeninio archyvo nuotr.

Lilijai irgi greitai pavyko rasti darbą. Ji norėjo ir toliau dirbti vaistinėje pagal specialybę ir, socialiniuose tinkluose pamačiusi skelbimą, jog Lietuvos vaistinės ieško ukrainiečių, po kurio laiko įsidarbino „Eurovaistinėje” konsultante.

Sunkiausia buvo mokytis gramatikos ir linksnių

Ukrainietė prisipažįsta, jog pradžioje jos vedėjai buvo nelengva, užtat ji dėkoja jai už suteiktą galimybę.

„Aš buvau pirmoji ukrainietė, Klaipėdoje vaistinėje priimta į darbą, su manim vadovei buvo daug reikalų. Ką su ja daryti? Kaip ji dirbs, nemokėdama lietuvių kalbos? Ką jai galima pavesti daryti? Kilo daug klausimų, o patirties šioje srityje dar nebuvo”, – pasakojo Lilija.

Straipsnio vidus 10 pastraipa kompas

Karo pradžioje daugelis lietuvių nenorėjo kalbėti rusiškai, nors ukrainiečiai yra rusakalbiai. Tai apsunkino Lilijos darbą – dažnai klientai specialiai su ja kalbėdavo lietuviškai, o jos bendradarbiai šokdavo jai į pagalbą. Vaistinėje dirbo vaikinas, kuris nemokėjo rusų kalbos, su juo ukrainietė įsigudrino bendrauti per google vertėją. Bet kuriuo atveju kolektyvas Liliją palaikė.

Tuo metu ji nusprendė mokytis lietuvių kalbos. Pradžioje nuėjo į trumpus kursus Klaipėdos universitete, vėliau perėjo į platesnę Raudonojo Kryžiaus rengiamą programą. Mergina nėra poliglotė, jai, prisipažino, nėra lengva išmokti naujų kalbų, todėl teko pasistengti.

„Buvo malonu iš nuolatinių klientų išgirsti sakant, jog aš vis geriau kalbu lietuviškai. Tai mane motyvavo stengtis dar labiau, – prisiminė ukrainietė. – Klaipėdos universitete aš išmokau atskirų žodžių, pavyzdžiui, „ranka”, „koja”, bet to darbui nepakako. Todėl kas vakarą, pasinaudodama gautomis taisyklėmis, sprendžiau Raudonojo Kryžiaus užduotis”.

Ji prisipažino, jog sunkiausiai sekėsi mokytis gramatikos ir linksnių. Pavyzdžiui, buvo sunku išlinksniuoti žodį brolis. Lengviau pasidarė, kai žodžius ji ėmė lyginti su ukrainietiškais.

„Mano kurso draugės lietuvių kalbos mokėsi, žiūrėdamos turkiškus serialus, įdubliuotus lietuviškai – ten žodžiai nesudėtingi, reiškiama daug emocijų, galima suprati, apie ką eina kalba. Dar naudinga, išmokus vieną žodį, bandyti jį surasti kasdienėje kalboje. Išgirdęs šimtą kartų – prisiminsi ir jau galėsi panaudoti kalbėdamas”, – patarimais dalinosi Lilija.

Dėkoja Lietuvos žmonėms

Grįžti į Ukrainą Lilija kol kas bijo. Skaitydama naujienas iš karo, ji tarp eilučių perskaito kur kas daugiau, nei ten parašyta.

„Mano vyras kariavo Donbase 2018 metais, aš žinau, ką reiškia „atkovoti” kažkokią gyvenvietę. Atkovoti – tai reiškia prarasti tūkstančius gyvybių. Todėl net kai skaitau geras naujienas, man sunku, nes žinau, jog žuvo daug žmonių. Baisu net įsivaizduoti, koks bus galutinis žuvusiųjų skaičius, kai baigsis karas Ukrainoje. Dėl to manęs net jokios pergalės nedžiugina. Man skauda širdį už visą šalį, išgyvenu ne tik dėl Borispolio ir Kijevo. Mokiausi Charkove ir visi mano kursiokai buvo iš Charkovo ir Donecko. Mano senelis irgi gyvena Charkovo srityje, Saltovo rajone, kuris visas buvo subombarduotas. Važiavau tais keliais, kurių dabar jau arba nebėra, arba jie okupuoti. Prisimenu, kaip ten viskas buvo gerai iki karo. Dabar ten neįmanoma gyventi”, – kalbėjo pabėgėlė.

Daugelis Lilijos pažįstamų vis dar tebėra Ukrainoje ir kasdien jai pasakoja baisias istorijas.

„Mano bendrakursė gyvena Achtyrkoje Sumų srityje, kuri visa yra subombarduota. Aš jai nuolat rašau klausdama, kaip ji laikosi, o ji atsako: „Mes vis dar gyvi”, – graudinosi ukrainietė.

Lilija džiaugiasi, kad jos vyro tėvai jau gyveno užsienyje ir jai neteko ieškoti, kur važiuoti pirmąją karo dieną su mažu vaiku.

„Dėkoju likimui už tai, kad turėjau vietą, kur prisiglausti. Daugelis ukrainiečių to neturi – jie tiesiog bėga, nežinodami kur. Jei ne vyro tėvų pagalba, ko gero, būčiau iki šiol stovėjusi prie sienos ir verkusi. Taip pat noriu labai padėkoti Lietuvai ir jos puikiems žmonėms, kurie mūsų nepaliko nelaimėje. Mes jums esame labai dėkingi už mūsų šalies žmonių palaikymą”, – pokalbį baigė ukrainietė.


    2022-11-05

    12 komentarai “Vaistinėje dirbanti ukrainietė džiaugiasi, galėdama susikalbėti lietuviškai”

    1. AvatarŠaunuoliė Lilija (IP: 88.119.33.218)

      Mačiau ją vaistinėje ir kalbėjau. Puikiai kalba! Ir makiažas puikus! Šaunuolė!

    2. AvatarVilma (IP: 78.62.147.40)

      Pagarba šiai farmacininkei, , kad kalaba lietuviškai, kad stengiasi. To negaliu pasakyti apie kitas ukrainietės Lidl-e. IKI prekybos centre. Nemandagias, tiesiog reikalaujančias su jomis kalbėti RUSIŠKAi. Ir dar prašymas Lilijai. Būkite padori, nedarykite , kaip vaistinės darbuotoja, tokio ryškaus vakarinio makiažo. Nei vaistinėse, nei gydymo įstaigoje toks veido dažymas mums, lietuvimas mūsų šalyje nėra padorus. Iš anksto dėkoju.

    3. AvatarHusky (IP: 84.15.183.135)

      Oi patikėkite,dar atsigriebsite nuo tų ukrainiečių,juk neveltui sakoma,kur praėjo ukrainietis-ten žydui nebėra ką veikti. Taip,jiems reikia pagalbos,bet ir reikalauti iš jų taip pat reikia! Varinėja mašinos tamsintais visais stiklais,o mūsų pareigūnai net nesivargina sustabdyti ir paprašyti,kad nusiluptų tą plėvelę,o mus tai dusina iki teisių atėmimo už “šūdniekį” ir tai tik vienas iš pavyzdžių…

    4. AvatarLilija (IP: 84.15.181.133)

      Aš taip pat noriu pasakyti didelį ačiū visai savo vyro šeimai ir ypatingai ačiū seneliams, kurie mus priėmė!

    5. AvatarLina (IP: 86.100.28.75)

      Ačiū darželio mokytojoms,kurios už tą patį atlygį ,turėdamos tą pačią erdvę,gyvo ploto apie 30 kv.m. ir dirbdamos su 20 vaikų ,,atranda” papildomai vietos 3-4 ukrainiečių vaikams.Gaila,bet ukrainietiškai jie nekalba.Visai nekalba ukrainietiškai.Jie yra Ukrainos rusai.

    6. AvatarPagyrimas... (IP: 86.100.53.185)

      … deja ne visiems. Kas nežino , kaip reikia mokytis užsienio kalbą? Deja, deja, jau yra dešimtys pavyzdžių, kad atvykę iš Ukrainos ir jau dirba vaistinėse, prekybos centruose akivaizdžiai nesistengia kalbėti lietuviškai. Jau 3-5 mėn. tarpas, kai jei kiekvieną dieną išmokama po 10 ar daugiau žodžių, o dar ir girdint lietuviškai ir pn. jau laikas pradėti kalblėti…
      Nemačiau niekur kad jie turėtų žodynėlius, o gal šalia ir rašiklį su popieriaus lapeliu… Tų tarnybų vadovai privalo ne tik padėti tokiems darbuotojams greičiau kalbėti lietuviškai, bet ir pareikalauti… Nejaugi. Lietuvoj vėl įsigalės rusų kalba, kaip buvo 50 metų.?. Valstybinei kalbai yra šioks toks pavojus…..

      • AvatarAsdasd (IP: 78.60.159.74)

        Didžioji dauguma lietuvos rusų virš 50 metų nekalba lietuviškai arba tai daro labai silpnai, palaiko putiną ir tt. Man geriau 100 ukrainiečių, negu 1 Klaipėdos rusas.

      • AvatarLaikas (IP: 88.118.203.19)

        Išmokti skirti rusus nuo rusakalbių. Tada taps aišku, kiek jų nekalba lietuviškai.

      • Avatarskaitytojas (IP: 86.100.132.156)

        Šaunuoliai ukrainiečiai, stengiais,išmoksta,daugiau išmoko nei rusai,čia gyvendami po 30-40 metų ir nekalbantys lietuviškai,tiurbūt neleidžia didybė galybė ale imperijos ar kas?pagarba ukrainiečiams mokiniams,mokosi greitai,puikiai.

    7. AvatarAnonimas (IP: 78.63.37.48)

      Slava Ukraine! putin huilo

      • AvatarBukagalvi , (IP: 83.181.127.159)

        Garbė Lietuvai ir šlovė lietuviams , kurie padeda ukrainiečiams .

      • Avatarbukagalviui (IP: 78.56.143.234)

        esi tešlagalvis

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt